Žinoma, kad taip. Universalo kėbulas pasižymi ne tiek gražia, kiek praktiška forma. Dėl skonio, žinoma, nesiginčijama, tačiau tikriausiai sutiksite, kad universalas nėra lengvai suderinamas su „Ferrari“ filosofija. Nors „Ferrari FF“ ir „GTC4 Lusso“ šiek tiek primena universalus, tai – labiau shooting-brake stiliaus kupė. Tačiau, aišku, vieną universalą surastume – kitaip nebūtų šio straipsnio.
„Ferrari 456“ – tai didelis keturvietis GT, skirtas ilgoms, greitoms ir stilingoms kelionėms, gamintas 1992-2003 metais. Tai – ypatingai elegantiškas automobilis, pasižymintis minkštomis kėbulo linijomis, žemu siluetu ir skoningomis detalėmis. 456M (atnaujinta 456 versija) buvo paskutinis „Ferrari“ modelis, nešiojęs atidaromus žibintus. Nesunku atpažinti, kad tai – „Pininfarina“ dizaino namų kūrinys.
Po „Ferrari 456“ kapotu plaka 5,5 litrų V12 širdis, išvystanti 436 AG (325 kW). Šis gražus variklis per 6 laipsnių mechaninę arba 4 laipsnių automatinę transmisiją suka tik galinius automobilio ratus. Tačiau kam ta automatinė pavarų dėžė, kai mechaninė tokia gera?!
Nors iš išorės taip ir neatrodo, „Ferrari 456“ yra tikras keturvietis automobilis. Žinoma, galines sėdynes reikėtų skirti žemesniems žmonėms, tačiau jos iš tikrųjų tinka suaugusiems – tuo gali pasigirti tikrai ne kiekvienas sportinis automobilis. Aišku, laikyti 456 labai praktišku vis tiek būtų labai sunku.
Brunėjaus princas ir sultono brolis Jefri Bolkiah nusprendė, kad norėtų septynių keturdurių (techniškai – penkiadurių) „Ferrari 456“ universalų. Nepakartojamai turtingas automobilių kolekcionierius kreipėsi į „Pininfarina“ ir ši nusprendė patenkinti jo prašymą. Taip pasaulį išvydo keistasis „Ferrari 456 GT Venice“ – pirmasis „Ferrari“ universalas.
Šie automobiliai tikriausiai būtų dingę be žinios kažkur garaže Brunėjuje, tačiau princas persigalvojo ir galiausiai nusipirko tik šešis. Septintasis „456 GT Venice“ jau buvo pagamintas, todėl buvo parduotas kolekcionieriui iš Jungtinės Karalystės.
„Ferrari 456 GT Venice“ išsaugojo visus geriausius 456 kupė dizaino bruožus. Tai nėra negražus automobilis. Priekyje prasidedanti išraiškinga kėbulo linija, braukianti per priekines dureles, tęsiasi ir per galines. O ir galinė automobilio dalis neprarado „Ferrari“ dizaino kalbos unikalumo.
Tik kažin, ar princas Jefri Bolkiah šiais automobiliais važinėjo. Seniai žinoma, kad prabangūs ir unikalūs automobiliai Brunėjuje stovi nenaudojami. Brunėjuje ilsisi ir visa specialiai Brunėjaus karališkajai šeimai sukurtų „Ferrari F40“ kolekcija, ir kiti ypatingi modeliai. Ir niekas jais nevažinėja.
Tiesą sakant, „Venice“ net nebuvo vienintelė ypatinga „Ferrari 456“ versija, iškeliavusi į Brunėjų. Sultonas Hassanal Bolkiah įsigijo vieną 456 sedaną (tai nebuvo pirmasis markės sedanas) ir vieną kabrioletą. Galite neabejoti, kad ir jais beveik nebuvo važinėjama.
Nors paprastiems „Ferrari“ pirkėjams buvo prieinamas tik keturvietis kupė, specialius užsakymus pateikinėjo ne tik Brunėjaus karališkoji šeima. Štai krepšininkas Shaquilleas O’Nealas turėjo „Ferrari 456 Targa“ versiją. Šis automobilis, kaip supratote iš jo pavadinimo, turėjo nuimamą stogą, tačiau teko atlikti ir kitus patobulinimus. Galinės sėdynės buvo pašalintos, kad 216 cm ūgio O’Nealas apskritai tilptų į tą automobilį.
Kiek kainavo tos ypatingos „Ferrari 456“ versijos? Na, niekas nežino, tačiau gandų lygyje buvo kalbama, kad Brunėjaus sultonas už savo „Ferrari 456 GT Venice“ sumokėjo po maždaug 1,5 milijonus dolerių. XX amžiaus pabaigoje tai buvo dar įspūdingesnė suma nei atrodo dabar, o jis įsigijo šešis. Ir galite neabejoti, kad specialiai jam pagamintus automobilius jis perka iki šiol – tiesiog ne apie visus kalbama viešai.
