XX amžiaus legenda „Fiat 500“ buvo gamintas iš esmės be pakitimų nuo 1957 iki 1975-ųjų. Panašu, kad tokią istoriją atkartoti nori ir praėjus 32-ejiems metams atgimęs „Cinquecento“: pradėtas gaminti 2007-aisiais, šiemet jis buvo atnaujintas, tačiau itin simboliškai. Italai ilgą laiką bijojo kišti rankas prie sėkmingo automobilio ir galiausiai nusprendė jį patobulinti tik minimaliai.
2015-ųjų „Fiat 500“ atnaujintas buvo ne daugiau nei „iPhone“ telefonai su S priedėliu. Standartinėje įrangoje atsirado USB ir AUX jungtys, elektrinis vairo stiprintuvas su „City“ funkcija, leidžiančia jį sukioti vienu pirštu, pakitę išoriniai žibintai bei šūsnis naujų spalvų, jų derinių ir ratlankių.
Varikliai liko tie patys, tik tapo truputį ekologiškesni – 0,9 ir 1,2 l darbinio tūrio benzininiai (85 ir 69 AG) bei 1,3 l darbinio tūrio dyzelinis (95 AG). Pavarų dėžės – mechaninė 5 laipsnių arba robotizuota 5 laipsnių. Vadinamasis „robotas“ skirtas tiems, kurie gali susitaikyti su beprotiškai nekomfortišku jo veikimu vien tam, kad nereikėtų minkyti sankabos pedalo.
Kaip pasakojo „Fiat“ pardavėjai, žmonės 500-uką kartais perka juo pravažiavę kilometrą – apsukę ratą aplink „Fiat“ atstovybę. Jo techniniai duomenys mažai kam įdomūs, galia, patogumas taip pat neaktualūs. 5 metų garantija, apie 100 eurų siekianti mėnesinė lizingo įmoka ir automobilio spalva bei ratlankiai – daugeliui pirkėjų, užsukusių apžiūrėti naujojo 500-uko, daugiau niekas nėra įdomu.
„Jį reikia pajusti, tai nėra automobilis, kurį išsirenki lygindamas techninius duomenis“, – sako „Fiat“ parduodantys žmonės.
Pasivažinėjau porą dienų ir prisiminiau, kad tai smagus automobilis buvo 2007-aisiais, o toks pat smagus yra ir šiandien. Nei daugiau, nei mažiau. Jis beprotiškai lengvai valdomas, gali įsibėgėti iki bet kokio mieste reikalingo greičio, yra ekonomiškas ir patogus dviem žmonėms.
„Microsoft Excel“ programą labiau nei „Word“ mėgstantis žmogus niekada nepirks „Fiat 500“. Tiesa, jis vargu ar kada pirks bet kokį itališką ar prancūzišką automobilį – jo pasirinkimas bus „Toyota Corolla“ arba „Opel Astra“. Nes tai automobiliai, kurių neįmanoma nusipirkti nepažvelgus į skaičiais mirgančias techninių duomenų lenteles.
Palikit „Fiat“ dizaineriams ir kitiems, stilių ir įvaizdį vertinantiems labiau nei arklio galias.
