„Volga“ pradėta kurti 1953 m., vadovaujant konstruktoriui Aleksandrui Nevzorovui. Po 12 mėn. pasaulį išvydo pirmas bandomasis modelis, surinktas rankomis. 1955 m. surinkti dar trys prototipai, kurie simbolizavo gamyklos pasiruošimą pradėti serijinę gamybą. Todėl 1956 m. GAZ 21 pajudėjo nuo konvejerio. O masinė „Volgos“ leidyba prasidėjo 1957 m.
GAZ-21 turėjo 65 AG, 2,42 l variklį ZMZ-21 (vėliau jį pakeitė 2,45 l, 70 AG agregatas), trijų pavarų mechaninę arba automatinę pavarų dėžę.
Modelio dizaineris buvo Levas Jeremejevas, kurdamas modelį, žvalgėsi į naujausias Europos ir Š.Amerikos tendencijas. Ne veltui sakoma, kad ši „Volga“ buvo GAZ-21 beveik tiksli „Ford Crestline“ prototipo kopija.
Šios naujienos simboliu tapo elnio figūrėlė ant kapoto. Pirmuosius modelius puošė ir penkiakampė žvaigždė ant radiatoriaus grotelių, dedikuota maršalui, Gynybos ministrui Georgijui Žukovui, kuriam nepatiko pirmieji eskizai be žvaigždės (automobilių pramonė ir propaganda buvo labai susiję).
Automatinė transmisija neprigijo
Automatinė pavarų dėžė buvo montuojama pirmos ir antros serijos GAZ 21. Tačiau neprigijo. Iš viso pagaminta apie 3 tūkst. „automatų“.
Iš esmės „Volga“ nebuvo ypatinga naujovė. Tarkime, variklį ji paveldėjo iš senesnio modelio „Pobeda“. Atgyvenę buvo ir svirtiniai amortizatoriai. Pirmojoje kartoje (iš trijų) buvo specialus pedalas, kurį numynus buvo patepami svarbiausi priekinės važiuoklės taškai.
Tankas su fraku
Standartinės modifikacijos automobilis buvo 4810–4830 mm ilgio, 1800 mm pločio, 1610 mm aukščio, 2700 mm ratų bazės, 1450–1875 kg masės. Automobilis išvystydavo iki 130 km/h greitį.
GAZ-21 „Volga“ buvo laikomas prestižiniu tarybiniu automobiliu. Tai buvo prabangiausias paprastam gyventojui įperkamas automobilis. Šiuo automobiliu važinėdavo tarybinė nomenklatūra – jis būdavo skiriamas kolūkių pirmininkams, gamyklų vadovams, partiniams veikėjams, kosmonautams, kitiems „ypatingai nusipelniusiems tarybinei liaudžiai“. Be to, „Volga“ tapo pagrindiniu tarnybiniu automobiliu – ji būdavo skiriama taksi, milicijai, greitajai medicininei pagalbai, dujų avarinei tarnybai, oro uostams, KGB ir kt. Automobilis eksportuotas į daugelį šalių Vakarų, Pietų Europoje, Artimuosiuose Rytuose.
Bene didžiausias GAZ 21 privalumas – atsparumas blogiems keliams.
Užsienyje GAZ 21 buvo vadinama „tanku su fraku“, „sovietiniu dinozauru“ arba tiesiog „darbiniu arkliu“.
Bene didžiausias GAZ 21 privalumas – atsparumas blogiems keliams. O jei pakaba ar važiuoklė sulūždavo, ją pakeisti nebuvo sudėtinga.
Trys laidos ir kosmetiniai pakeitimai
1958 m. baigta gaminti pirmoji laida, netrukus pasirodė ir antroji. Ji išsiskyrė kitokiomis radiatoriaus grotelėmis su 16 išpjovų ir šiek tiek pakitusiomis kėbulo formomis bei žibintais. Iš viso iki 1962 m. pagaminta 170 tūkst. automobilių, skaičiuojant abi laidas.
1962 m. pradėta gaminti pati masiškiausia – trečioji serija. Ši modifikacija gavo dar kartą pakeistas groteles su dvigubai daugiau išpjovų, sušvelnėjo kėbulo linijos. Tiesa, pradingo elnio figūrėlė, nes ji, avarijos atveju, kėlė pavojų pėstiesiems.
Pakaba tapo kietesnė, o variklis – 5 AG galingesnis. Be to, buvo sukurta ir universalo versija GAZ 22, galinti gabenti iki 400 kg krovinių.
Nuo 1965 m. „Volga“ beveik netobulinta. Paskutinė GAZ 21 nuo konvejerio nuriedėjo 1970 m. liepos 15 d. Ją pakeitė pasirodžiusi GAZ 24.
Iš viso pagaminta 639 478 vnt. visų modifikacijų modelio GAZ 21.
Visų „Volga“ automobilių skelbimus galite peržiūrėti Autoplius.lt portale.
