Rytas prasidėjo labai prastai operatoriui Tomui, nes įeinant į gamyklą buvo konfiskuotos visos kameros ir fotoaparatai. „Nesuprantu, ką aš čia veikiu“ – vedamas per gamyklos teritoriją į kėbulų štampavimo cechą niurzgėjo Tomas.
„Tiesiog mėgaukis ir nekreipk dėmesio. Darboholikas atsirado“ – mėginu raminti nekantrųjį operatorių.
„Astra“ modelių gimdykla
Pažintis su gamykla prasidėjo nuo pusvalandžio instruktažo „ką daryti, jeigu“. Lenkišku stiliumi sumontuotas filmukas su juokingai judančiais „nukentėjusiais“ buvo sumanytas kaip rimtas, bet mus pralinksmino. Po jo buvo išdalinti apsauginiai akiniai ir buvome palydėti į cechus.
 |
| „Opel“ gamykla |
Glivicos gamykloje gaminamos visos „Astra“ modifikacijos. Kol kas gaminamos praėjusios kartos „Astra“ dvi kėbulo versijos – hečbekas ir sedanas, kuris išvežamas į Turkiją arba Rusiją.
Be to, gaminamos visos dabartinės „Astra“ kartos modifikacijos: penkiaduris hečbekas, vos prieš porą savaičių debiutavęs sedanas, triduris kupė GTC, jo sportinė versija GTC OPC ir... dar viena versija, kuri debiutuos tik kitais metais!
„Tai štai kodėl neleidot filmuoti?“ – klausiu su mumis keliaujančio „Opel“ atstovo Andrašo.
„Taip, bet pakentėk, tavęs dar laukia siurprizas“.
Kenčiu ir žiūriu, kaip didžiuliai presai štampuoja kėbulo detales. Pusė čia pagaminamų kėbulo detalių siunčiamos į kitas GM gamyklas – Glivicos gamykloje sumontuoti vieni moderniausių kėbulų štampavimo presų, todėl jais naudojasi ir kiti koncerno fabrikai. Per metus štampavimo cechas „suvirškina“ 13 000 tonų plieno, kuris į gamyklą atvažiuoja milžiniškų įvairaus storio skardos rulonų pavidalu.
Kėbulo suvirinimo cechas – antras mūsų planuose. Čia įvairios detalės klijuojamos ir suvirinamos į vieną visumą. Senos kartos „Astra“ kėbulų virinimo procesas automatizuotas 40 procentų, nemažai darbo darbininkai atlieka rankomis. Naujos kartos „Astra“ kėbulo virinimo procesas automatizuotas 70 procentų – čia dominuoja robotai. Žmonės daugiausiai atlieka tik tikrinimo funkciją – ultragarso pagalba tikrina suvirinimo kokybę ir kėbulo geometriją.
 |
| Lenkijos miestas Glivica |
Toliau einam žiūrėti „vestuvių ceremonijos“ – taip vadinamas kėbulo ir važiuoklės sujungimo procesas. Čia viskas vyksta nenutrūkstamu procesu – ant nuolat judančio konvejerio it skruzdėlės knibžda darbininkai. Kiekvienas turi atlikti savo funkciją, kuriai skirtos 106 sekundės. Per tą laiką turi eiti konvejeriu nuo vienos mėlynos linijos iki kitos ir atlikti savo darbą. Pavyzdžiui, uždėti ir prisukti vienos pusės automobilio ratus arba įmontuoti vieną iš sėdynių ir pan. Po to grįžti į pradinę padėtį ir kartoji savo darbą nuo pradžių. Ir taip aštuonias valandas per dieną. Sunkoka...
Per vieną pamainą darbininkai tris kartus keičia savo funkciją, kad nenusibostų. Kiekvienas darbuotojas privalo mokėti dirbti bent šešiose skirtingose pozicijose. Jie suskirstyti į komandas po šešis žmones, kurių vienas – vyriausias. Jis skirsto darbus ir prireikus, pakeičia prie konvejerio užsimaniusį „pas nykštukus“, šalina trūkumus ir pan.
Pastebėjęs trūkumą ar „turintis reikalų“ darbininkas patraukia už geltono šniūro, pasigirsta speciali melodija. Kiekviena komanda turi savo atskirą melodiją, kuriai užgrojus, komandos vyriausiasis turi susitvarkyti su trūkumais per kelias minutes. Jeigu trūkumai didesni ir juos pašalinti reikia daugiau laiko, konvejeris sustabdomas. Visa tai atspindi didžiulė švieslentė. Jame visa informacija apie tai, kiek automobilių reikia pagaminti per pamainą, kiek liko pagaminti iki pamainos pabaigos ir t.t.
Apžiūrėję gamyklą buvom nuvesti į specialų cechą. Čia renkama būsima naujiena. Apie ją kol kas buvau paprašytas nekalbėti, nes jos dar niekas iš žurnalistų nematė. Jos nuotraukos pasirodys tik metų gale, o pats automobilis debiutuos kitais metais. Galiu pasakyti tik, kad tai labai įspūdinga mašina, tikrai nustebino. Turėjom galimybę matyti, kaip surenkamos bandomosios partijos, derinamas konvejerio darbas, tikrinamas komplektuojančių detalių tinkamumas ir pan. Ceche dirba apie dešimt žmonių, tarp jų vaikšto apsaugos darbuotojas – prižiūri, kad niekas nefilmuotų.
 |
| Lenkija |
Pirmą kartą prisiliečiau prie naujienos, iki jos debiuto rinkoje likus visiems metams. Paprastai modelio kūrimas nuo patvirtinimo kaip jis atrodys iki konvejerio užtrunka dvejus metus. Tikrai, siurprizą „užskaitau“, kaip sako liaudis.
Matėm net kaip toks modelis yra „kamufliuojamas“ – dalis automobilių leisis į gatves ir bus toliau bandomi bendro naudojimo keliuose. Tie, kurie „nekamufliuojami“, bus bandomi uždarose gamyklos trasose.
Šalia stovintis specialia marga plėvele padengtas automobilis iš tikrųjų skiriasi – uždengiami kai kurie niuansai ir jis atrodo kiek kitaip. Žinoma, supranti, kad tai „Opel“ šeimos narys, tačiau išvaizda kur kas mažiau įspūdinga. Beje, tas margumynas skirtas tam, kad fotoaparatas negalėtų automatiškai susifokusuoti.
Visaip kaip išnagrinėję, pačiupinėję ir apžiūrėję būsimą modelį, einam lauk. Sėdam į automobilį ir lygiai po 900 km kelio išlipam jau „Opel“ namuose – Ruselsheimo miestelyje.
Futbolas, šiek tiek alaus ir miegot – rytoj laukia dar intensyvesnė diena...
