Metinė prenumerata tik 6,99 Eur. Juodai geras pasiūlymas
Išbandyti

Gegužę tikimybė susidurti su gyvūnais kelyje – didžiausia

Gegužė – pavojingiausias metų mėnuo, per kurį įvyksta daugiausia vairuotojų susidūrimų su gyvūnais keliuose. Ne gyvybės draudimo bendrovė „Lietuvos draudimas“ skaičiuoja kasmet vairuotojams atlyginanti vis daugiau tokių žalų ir primena išlikti budriems kelyje, ypač – keliaujant užmiestyje ir tuose ruožuose, kur ženklai įspėja apie į kelią galinčius netikėtai išbėgti gyvūnus.
Briedis Lietuvos-Rusijos pasienyje, netoli Rusnės
Briedis Lietuvos-Rusijos pasienyje, netoli Rusnės / 15min.lt nuotr.

„Tikimybė susidurti su gyvūnu kelyje egzistuoja ištisus metus, tačiau rizikingiausias metų mėnuo – gegužė. Praėjusią gegužę klientai pranešė net apie 211 avarijų susidūrus su gyvūnais: palyginti su kitais metų mėnesiais, kai nevyksta gyvūnų migracija, gegužę tokių avarijų fiksuojama dvigubai daugiau. Iš viso per metus „Lietuvos draudimas“ gauna 1800 pranešimų dėl į kelią išbėgusių gyvūnų sukeltų avarijų – po 5 kasdien“, – teigia bendrovės Žalų departamento direktorius Artūras Juodeikis.

Vasarą automobilių susidūrimų su gyvūnais apimtys kiek sumažėja, tačiau neilgam – spalio-lapkričio mėnesiais fiksuojama antroji banga, o toks šių įvykių sezoniškumas susijęs su natūralia gyvūnų migracija.

Auga ir įvykių skaičius, ir nuostoliai

Susidūrimų su gyvūnais skaičius nepaliauja augęs – pernai jų užregistruota 15 proc. daugiau nei 2015-aisiais, o palyginus su 2012 m., įvykių padaugėjo beveik du kartus. Daugiausia avarijų pernai užregistruota Vilniaus, Utenos ir Kauno rajonuose. Šalies vairuotojai neišvengia susidūrimų su gyvūnais ir keliaudami užsienyje – pernai užfiksuota daugiau nei 60 tokių avarijų svetur.

Augant įvykių skaičiui atitinkamai didėja ir vairuotojų patiriami nuostoliai – pernai nuo gyvūnų kelyje nukentėjusiems klientams „Lietuvos draudimas“ išmokėjo 2 mln. eurų kompensacijų, arba beveik šeštadaliu daugiau nei užpernai, vidutiniškai viena tokia avarija kainuoja apie 1180 eurų.

Brangiausi susidūrimai – su briedžiais ir elniais

Pasak A.Juodeikio, žalos dydį lemia du faktoriai – automobilio vertė (kuo jis naujesnis ir bangesnis, tuo didesnė būna žala), bei gyvūno, su kuriuo susiduriama, dydis. Brangiausiai vairuotojams atsieina susidūrimai su briedžiais ir elniais – atitinkamai vidutiniškai 2900 eurų ir 2400 eurų.

„Susidūrimas su briedžiu, elniu, karve ar kitu stambiu gyvūnu ne tik dažniausiai nepataisomai sumaitoja automobilį, bet ir yra labai pavojingas vairuotojo bei keleivių sveikatai ar net gyvybei. Tokia avarija prilygsta susidūrimui su sunkiasvore transporto priemone“, – tvirtina A. Juodeikis.

Brangiausiai pernai – net 28 tūkst. eurų – kainavo visureigio „Porsche Cayenne“ vairuotojo akistata ties Elektrėnais su į kelią įšokusiu briedžiu. Panaši – 26 tūkst. eurų dydžio – avarija užfiksuota ir šiemet: prabangaus „Mercedes-Benz“ automobilio vairuotojas susidūrė su elniu vykdamas iš Vilniaus į Alytų. Mažiausiai nuostolių – vidutiniškai apie 350 eurų – vairuotojams sukelia susidūrimai su paukščiais ar katėmis kelyje.

Gjensidige iliustr./Kaip išvengti susidūrimo su gyvūnais
Gjensidige iliustr./Kaip išvengti susidūrimo su gyvūnais

Susidūrimų su gyvūnais daugėja

Draudimo bendrovės „Gjensidige“ duomenimis, pernai, lyginant su 2015 metais, 22 proc. išaugo tokių įvykių skaičius, o atlyginta nuostolių suma padidėjo 17 procentų. Pastaraisiais metais vidutinė žala, atlyginta po susidūrimo su laukiniais žvėrimis, siekia 1500 eurų.

„Didžiausius nuostolius vairuotojai patiria po susidūrimo su briedžiais. Dažniausiai jie sugadina visą priekinę automobilio dalį, o smūgis į šį gyvūną prilygsta susidūrimui su sunkiasvore transporto priemone. Pernai po susidūrino su šiuo gyvūnu vairuotojui atlyginome 24 tūkst. eurų žalą, tuo tarpu už Kasko draudimą jis buvo sumokėjęs 446 eurus. Šiais metais didžiausia išmokėta žala po susidūrino su laukiniu gyvūnu – beveik 9 tūkst. eurų“, – sakė „Gjensidige“ Transporto priemonių draudimo produkto vadovas Baltijos šalims Andrius Loveikis.

Dažniausiai klientai draudimo bendrovei „Gjensidige“ praneša apie susidūrimus su stirnomis, briedžiais, šernais ir kitais žvėrimis.

Ar kviesti policiją?

Pasak draudiko, susidūrimas su laukiniu žvėrimi yra priskiriamas eismo įvykiui ir jam yra taikomos mūsų šalyje galiojančios Kelių eismo taisyklės. „Pagal jų nuostatas, policiją privaloma kviesti, kai eismo įvykyje dalyvavo daugiau nei du automobiliai arba nesutariama kuris yra įvykio kaltininkas, taip pat kai yra sužalotų ar žuvusių asmenų arba eismo įvykio vietoje nėra nukentėjusio turto savininko“, – pasakojo draudimo bendrovės Transporto priemonių draudimo produkto vadovas Baltijos šalims.

„Gjensidige“ atstovo teigimu, būtent paskutiniam atvejui yra priskiriamas transporto priemonės susidūrimas su gyvūnu. „Laukiniai žvėrys dažniausiai priklauso valstybei, todėl apie įvykusį eismo įvykį reikia informuoti policiją. Jei jie priklauso konkrečiam asmeniui, tuomet reiktų pranešti nukentėjusiajam, o jei nukentėjęs asmuo nežinomas, tuomet – kreiptis į policiją. Visada pilietiškas turi būti ir įvykio liudininkas, kuris, pastebėjęs partrenktą kelyje gyvūną, praneša policijos pareigūnams“, – sakė A.Loveikis.

Jo teigimu, Kasko išmokai gauti policijos pažymos pateikti nėra būtina.

4 žingsniai, ką daryti kelyje susidūrus su laukiniu gyvūnu

1. Praneškite apie patirtą kelių eismo įvykį policijai ir, esant reikalui, kvieskite greitosios medicinos pagalbą.

2. Pasirūpinkite nukentėjusio ar nugaišusio gyvūno utilizavimu.

3. Jei pamatėte po susidūrimo su laukiniu žvėrimi iš įvykio vietos pasišalinusį vairuotoją, informuokite apie tai policijos pareigūnus.

4. Pastebėję partrenktą kelyje gyvūną taip pat praneškite pareigūnams, kurie juo pasirūpins.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kai norai pildosi: laimėk kelionę į Maldyvus keturiems su „Lidl Plus“
Reklama
Kalėdinis „Teleloto“ stebuklas – saulėtas dangus bene kiaurus metus
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos