Pastaruoju metu vis daugiau specialiųjų tarnybų automobilių patenka į eismo įvykius, per šiuos metus vien greitosios pagalbos stoties automobiliai Kaune į avarijas pateko daugiau kaip tuziną kartų.
Pasak pareigūnų, vairuotojai ne visada geranoriškai sutinka duoti kelią į iškvietimą skubantiems medikams, ugniagesiams ar policijai. Rengti specialių priemonių drausminančių vairuotojus policija negali.
Anksčiau buvo organizuojami specialūs reidai, kurių metu vairuotojai buvo drausminami baudomis: vienu metu su įjungtais garsiniais ir šviesos signalais kolonoje važiuodavo keletas policijos automobilių, o tas vairuotojas, kuris nepraleisdavo, buvo stabdomas paskutinio kolonoje važiuojančio ekipažo ir jam būdavo skiriama bauda.
Tokios drausminančios priemonės pareigūnai taikyti nebegali, nes vienas vairuotojas nubaustas tokio reido metu laimėjo teismą prieš policiją, motyvuodamas tuo, kad garsiniai ir šviesos signalai buvo naudojami ne iš būtinumo.
Todėl dabar sudrausminti kelio neduodančius vairuotojus tapo itin sunku. Tą galima padaryti tik vykstant į realų iškvietimą.
Skubu, todėl nesitraukiu
Penktadienio vakarą medikų ekipažas skubėjo pas sunegalavusį kaunietį, iš paskos važiavęs policijos ekipažas pastebėjo kaip su garsiniais ir šviesos signalais K.Baršausko gatve važiuojantis troleibusas nė neketina mažinti greičio ar parodyti, kad bando stoti.
Maža to, vairuotojas važiavo įsijungęs kairės pusės posūkį, rodantį, kad ketina rikiuotis į antrąją eismo juostą, o ne stoti dešinėje, kaip to reikalauja įstatymai.
Policijos patruliai troleibuso vairuotoją sustabdė viešojo transporto stotelėje. Vairuotojo pasiaiškinimas buvo kiek netikėtas: „Aš vėluoju“, – pareiškė septintojo maršruto troleibusą vairavęs Laimutis Vaičiulis.
Šis pasiaiškinimas neįtikino pareigūnų. Galinėje stotelėje L.Vaičiuliui buvo paskirta bausmės nagrinėjimo data. Jam grės nuo 57 iki 115 eurų bauda arba vairuotojo pažymėjimo praradimas nuo 2 iki 4 mėnesių.
Vairuotojas nuoskaudas liejo dėl kitų vairuotojų kultūros. Pasak jo, troleibusų niekas nepraleidžia, o per darbo dešimtmetį nepadorių gestų prisižiūrėjęs į valias.
Nenori prarasti vienų pinigų, prarandi kitus.
„Jeigu paprašai kokio vairuotojo, kad praleistų, tai ne tik nepraleidžia, bet dar ir visokių gestų pirštais prirodo. Sako gerėja vairuotojų kultūra, nė velnio“, – sakė troleibuso vairuotojas.
Paklaustas ar bent pripažįsta padaręs nusižengimą, L.Vaičiulis atsakė lakoniškai: „Pripažįstu, ką darysi. Nenori prarasti vienų pinigų, prarandi kitus“.
Greitosios pagalbos stotyje – švyturėlių kontrolė
Kauno greitosios pagalbos stotyje švyturėlių naudojimas griežtai reglamentuotas. Vairuotojas dar prieš vykdamas į iškvietimą gauna kodą, kuriame nurodoma ar pas ligonį vykti su įjungtais šviesos ir garsiniais signalais.
Tai nustatoma pagal iškvietimo lygį. Gavę pagalbos šauksmą, skambinančiajam medikai užduoda kontrolinius klausimus pagal kuriuos nustatoma paciento būklė ir priskiriamas kodas.
„Švyturėliai be reikalo niekada nebūna naudojami. Žmogus atsako į klausimus. Jeigu sutrinka psichika, sąmonė, stiprūs širdies skausmai, kraujavimas, traumos. Naudojama tada kai būklė sunki arba labai skubus kvietimas. Jeigu vairuotojui prireikia įjungti švyturėlius, pavyzdžiui, dėl blogėjančios paciento būklės, jis susisiekia su dispečere per raciją ir apie tai informuoja“, – sakė greitosios medicinos pagalbos stoties dispečerė Marina Paulauskienė.
GMP stoties transporto padalinio vadovas Tomas Saročka, rengiantis specialiosios paskirties vairuotojų kursus, teigė, kad stotyje kiekvienais metais vyksta pokalbiai ir vairuotojų kvalifikacijos tikrinimas.
Norėdami naudoti automobilyje esančius įspėjamuosius signalus, vairuotojai turi išlaikyti egzaminus.
Nors gavus tokią teisę ji galioja kelerius metus, Kauno GMP stotyje vairuotojai egzaminus laiko kasmet.
„Kursai kartojami kiekvienais metais. Aptariame klaidas, kartojame teoriją, apžvelgiame Kelių eismo taisyklių pakeitimus, – sakė T.Saročka. Pamačius specialiąsias tarnybas reikėtų pasitraukti. Taisyklėse aiškiai apibrėžta, kad jeigu kelyje yra mažiau negu keturios eismo juostos, reikia sustoti dešinėje pusėje, o jeigu yra daugiau, reikia sumažinti greitį ir pasitraukti kuo dešiniau“.
Skaudžiausios avarijos tuščiame kelyje
Prieš metus itin skaudžiai pasibaigė kelionė keturiems medikams į iškvietimą vykusiems reanimacijos automobiliu. Apie trečią valandą nakties „greitukę“ taranavo BMW. Tąsyk nukentėjo visi keturi medikai. Greitosios pagalbos automobilis virto ir trenkėsi į stulpą.
„Važiavome pagrindine gatve su garsiniais signalais ir švyturėliais. Viena mašina sustojo praleisti, o kitas automobilis trenkėsi į mus“, – nakties įvykius prisiminė skubios pagalbos specialistė Dalia Kovienė.
Daugiau kaip 30 metų darbo patirtį turinti moteris prisipažino, kad po šios avarijos buvo atsiradęs baimės jausmas, su kuriuo ir dabar dar kartais tenka kovoti.
Daug žmonių gyvybių išgelbėjusi D.Kovienė sakė, kad vairuotojai, nesistengia praleisti skubančių pas ligonį medikų. Pasak moters, vairuotojai dažnai sutrinka, sustoja viduryje gatvės ir sukuria tokią situaciją, jog tenka patiems stabdyti, kad neatsitrenktų į staiga atsiradusią kliūtį.
