„Jozitos“ direktorius Jonas Jokubauskas atkerta, kad kitaip neturi kaip privažiuoti iki savo sklypų ir nenori klausyti žemėtvarkininkų siūlomos išeities – tinkamai įsirengti ir naudotis pravaža per Ringelio upelį.
Įpykęs ant gyventojų esą šie įsigytuose žemės sklypuose trukdo jam vystyti numatytą komercinę veiklą, J.Jokubauskas viešai pagrasino pastatyti toje vietoje kiaulides arba vištidę.
Surengė susitikimą
Klaipėdos rajone esančios gyvenvietės „Svajonių krantas“ bendruomenė įtūžusi. Pasak jų, kaimynystėje esančios degalinės „Jozita“ savininkai drumsčia gyventojų ramybę.
„Negana to, kad šalia degalinės esančios didžiulės šiai bendrovei priklausančios teritorijos suarti ir akėti traktoriai važiuoja gyventojų pinigais nutiestomis gatvelėmis, darbai vyksta ir naktimis. Vaikams nesaugu vaikšioti, asfaltas sulaužytas“, – piktinosi Klipsčių ir Žaliakelio bendruomenės pirmininkas Raimondas Mikalkėnas.
Praėjusį penktadienį Klaipėdos rajono Sendvario seniūnijoje vyko arši diskusija šia tema. Klaipėdos rajono žemėtvarkininkų pastangos rasti visoms pusėms palankų kompromisą, panašu, vaisių nedavė ir „Jozitos“ bei gyventojų konfliktas gali persikelti į teismus.
„Turime nagrinėti „Jozitos“ skundą. Traktuojama, kad iki šios bendrovės valdomų keturių žemės ūkio sklypų nėra tinkamo privažiavimo, tad nėra galimybės tinkamai administruoti savo nuosavybės. Susisiekimo schemą šiandien nėra paprasta įvardinti, nes yra įvairūs infrastruktūros elementai. Ten, kur mūsų matymu turėtų būti palikti valstybinės žemės koridoriai, dabar patekti natūraliai į tuos sklypus galimybės nėra“, – pasakojo Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos rajono skyriaus vedėja Daiva Bukavičienė.
Dabar UAB „Jozitos“ užsakymu rengiamas pertvarkymo projektas, sklypo detalaus plano korekcijos. Numatoma, kad susisiekimas turėtų būti įrengtas nuo magistralinio Palangos plento. Bet šios procedūros gali užtrukti, o į sklypus patekti reikia jau dabar.
Gyventojai pabrėžia, kad jų netenkina rengiamame projekte numatyti sprendiniai. Jų žiniomis, projekte numatyta panaikinti dabartinį įvažiavimą iš Šilelio gatvės į Palangos plentą ir padaryti naują, kuris eitų tiesiai per degalinę „Jozita“. Tokiems planams jis nelinkę pritarti.
„Ar gi taip paprastai galima panaikinti penkiems kaimams, dešimtims tūkstančių gyventojų reikalingą įvažiavimą į Palangos plentą?“ – klausė R.Mikalkėnas.
„Jozitos“ direktorius pasakojo, kad jam priklausančios teritorijos projektavimas vykdomas jau antrus metus ir kada bus baigtas esą nežinia, nes susiduriama su gyventojų pasipriešinimu.
„Nežinau, kaip viskas pakryps. Jei valdžia, gyventojai nenorės, mes turime darbų Vilniuje ir Kaune. Jei nenorite, kad tas kampas būtų sutvarkytas – jūsų problemos. Jei nepavyks padaryti, tai ką esame suplanavę, padarysime vištidę arba kiaulidę. Turėkit ir džiaukitės“, – viešai pareiškė J.Jokubauskas.
Žemėtvarkininkams pasiteiravus ar jis bandė gražiuoju tartis su bendruomene, „Jozitos“ vadovas atrėžė: „Tai jūs tarpininkaukit. Man jau rankos nusviro. Matau, kad niekas manęs čia nelaukė ir esu čia nereikalingas.“
Tris kartus per metus
Surengto susitikimo metu emocijų netrūko. J.Jokubauskas reikalavo vieno: čia ir dabar surasti sprendimą, kaip jam patekti prie savo sklypų.
„Mano reikalas yra patekti į savo sklypus, o jūs man turite pasakyti: „Jonai, važiuok ten ir ten“, – rėžė žemėtvarkininkams J.Jokubauskas.
Jis neslėpė, kad iki šiol į savo sklypus patekdavo pažeisdamas gyventojų interesus.
„Sulaužiau asfaltą, viską padariau blogai. Tikrai neginčiju“, – susirinkimo metu sakė „Jozitos“ direktorius.
Pasak jo, per metus į savo sklypus jam pakaktų patekti tris kartus – suarti, suakėti ir pasėti.
„Po to, kai viską sulaužėte, net nesvajokite, kad leisime važiuoti privačiomis gatvėmis. Tai tūkstantinės gyventojų investicijos, prie kurių jūs nė euru neprisidėjote“, – atrėžė R.Mikalkėnas.
Siūlo važiuoti per upelį
„Man keista, kad ponas Jonas nori važiuoti aplinkiniais keliais – Pavandenės, Vandens gatvėmis, kur mes esame išvystę infrastruktūrą, nors pats turi galimybę iš degalinės pusės įsirengti pralaidą per Ringelio upelį ir taip patekti į laukus. Gal jis neturi projekto tai pralaidai įrengti, bet ji yra įrengta. Tad kodėl norima kenkti gyventojams? Atrodo, kad jo vieno interesas svarbiau už tūkstančių gyventojų interesus“, – antrino gyvenamųjų namų savininkų bendrijos „Svajonių kranto gyvenvietė“ pirmininkas Raimundas Bivainis.
Susitikime dalyvavęs Klaipėdos rajono aplinkos apsaugos agentūros vyriausiasis specialistas Tadas Sudeikis rekomendavo dėl minėtos pralaidos įrengimo galimybių kreiptis į Aplinkos apsaugos agentūrą.
„Manau, kad tai būtų logiškiausias sprendimas – naudotis pralaida“, – svarstė aplinkosaugininkas.
„Nežinia ar ta pralaida atsiras, ar neatsiras, bet įvažiavimo problemą vis tiek turite išspręsti. Tai yra pamatiniai reikalavimai. Kaip žmogui yra suteiktas vardas ir pavardė, taip turi būti suteikta ir galimybė atvažiuoti iki sklypo. Taigi jūsų institucija privalo nubraižyti kietus ir negailestingus privažiavimus iki sklypo“, – neatlyžo J.Jokubauskas ir neslėpė planų ieškoti teisybės teisme.
Pasak D.Bukavičienės, akivaizdu, kad rengiant detaliuosius planus ne viskas buvo tinkamai apgalvota ir numatyta, todėl dabar ir reikia srėbti šią košę.
„Nacionalinė žemės tarnyba atlieka tik projektavimo darbus. Ji neįrenginėja kelių. Jeigu visa ši teritorija kaip senais laikais būtų skirta žemės ūkio veiklai, nebūtų jokių problemų. Jei iki šiol visi čia būtų auginę tik bulves ir agurkus, būtų užtekę tų numatytų kelių žemėtvarkinių koridorių. Bet dabar teritorija apstatyta gyvenamaisiais namais. Rengiant detaliuosius planus, matyt, ne viskas buvo tinkamai apgalvota ir numatyta. Tai tikrai ne pirmas toks ginčas. Urbanizuotose teritorijose tokių bėdų kyla ne taip ir retai. Galite nieko nedaryti ir laukti, kol valstybė jums išspręs šitą klausimą, bet sprendinių gali taip ir neatsirasti“, – protino J.Jokubauską D.Bukavičienė.
Nori važiuoti palei karjerą
Gyventojai pasakojo buvę labai nustebę, kai iš „Jozitos“ atstovų sužinojo, jog su Klaipėdos rajono vyriausiuoju architektu yra suderinta schema neva sunkiasvorė technika į sklypus gali važiuoti prie karjerų įrengtais pėsčiųjų takais.
„O per kur man privažiuoti?„, – nieko blogo tame nemato J.Jokubauskas. Jo nuomone, logiškiausia iki savo sklypų jam ir būtų patekti važiuojant Pavandenės ir Vandens gatvėmis.
„Nuoširdžiai galiu pasakyti, kad pirkdamas šiuos sklypus nežinojau, kad negalėsiu prie jų privažiuoti. Logiška, kad prie kiekvieno suformuoto žemės sklypo turėtų būti numatytas privažiavimas, tad dabar jūs neškit tą kryžių ir raskite sprendimą„, – spaudė žemėtvarkininkus „Jozitos“ vadovas.
Jis žadėjo kreiptis į teismą, kad būtų panaikintas palei karjerą einantis pėsčiųjų dviračių takas ir ten atsirastų kelias, kuriuo galėtų važiuoti ir sunkiasvorė technika.
Gatvė tik teorinė
Kaip būtų galima logiškai ir neskausmingai išspręsti susiklosčiusą situaciją nemato ir Klaipėdos rajono savivalybės atstovai.
„Savivaldybės registruotų ir į mūsų sistemą įtrauktų kelių, kuriais „Jozita“ galėtų patekti iki savo sklypų – nėra. Yra tik žemėtvarkiniai koridoriai, kurie driekiasi palei tvenkinį ir „nueina“ iki „Jozitos“ žemių„, – Savivaldybės poziciją pateikė Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Statybos ir kelių priežiūros skyriaus vedėjas Algirdas Ronkus.
D.Bukavičienei kilo klausimas, kodėl tuomet ta vieta, kur palei karjerą driekiasi pėsčiųjų takas, vadinama Pavandenės gatve.
„Jau ne pirmą kartą kyla ginčai dėl tos Pavandenės gatvės. Praėjusią vasarą šį klausimą jau aiškinomės ir su kitais gyventojais. Ką duoda Pavandenės gatvės statuso suteikimas tai teritorijai?“ – savivaldybės atstovų teiravosi D.Bukavičienė.
„Dar kartą aiškinu, kad tai tėra valstybinis žemėtvarkinis koridorius. Gyventojai ir mūsų kartais klausia, kada mes asfaltuosime Pavandenės gatvę. Atsakau – niekada, nes tai realiai nėra gatvė. Pavandenės gatvės pavadinimas tam keliukui buvo suteiktas Vilniuje, kad gyventojai galėtų registruotis sklypus ir išsiimti leidimus namams statyti. Tai ne gatvė – tik pavadinimas“, – aiškino A.Ronkus.
Diskusijas nutraukė Klaipėdos rajono aplinkos apsaugos agentūros vyriausiojo specialisto Tado Sudeikio pastaba, kad reikėtų atsižvelgti ir į tai, kad vadinamoji Pavandenės gatvė eina palei karjerą, kur numatyta pakrančių apsaugos zona.
„Yra aiškiai parašyta, kad tiesti kelių apsaugos juostoje – negalima“, – akcentavo T.Sudeikis ir dar kartą paskatino „Jozitos“ direktorių galvoti apie pralaidos per Ringelio upelį įrengimą ir įteisinimą.
„Viskas per tas ambicijas“
Loreta Kuprienė Sendvario seniūnijos seniūnė
Nėra padėties be išeities, jeigu abi šalys nusileistų ir ieškotų kompromiso. Viskas per tas ambicijas. Ir seniūnija, ir nacionalinė žemės tarnyba tarpininkauja, kad šis konfliktas būtų išspręstas. Negalime pažeisti nei bendruomenės sukurto gerbūvio bei interesų, negalime uždrausti ir verslininkui plėtotis. Bet turime suprasti ir vieni kitų situaciją. Iš to, ką aš šiandien išgirdau – Pavandenės gatvę reikia užmiršti, nes ji yra vandens apsaugos zonoje. Bendruomenė jau pradėjo savo investicijas, kuria gerbūvį prie vandens. Manau, kad šiai dienai geriausiai konfliktą užgesintų paprastas sprendimas – „Jozitai“ reikėtų pradėti rengti pralaidą per Ringelio upelį ir ja sėkmingai naudotis. Tačiau jei ir toliau bus laikomasi ambicijų, šis konfliktas gali užsitęsti ir dvidešimt metų.
