Lengvųjų automobilių rinkos ekspertai pastebi, kad benzinu ir elektra varomi automobiliai yra vidutiniškai nuo 7 iki 49 proc. brangesni už analogiškas benzinines ar dyzelines transporto priemones. Pavyzdžiui, populiariausias tarp hibridinių naujų automobilių yra Lexus RX, kurio bazinė kaina (200 tūkst. Lt.) 7 proc. didesnė už tą patį modelį su benzininiu varikliu. Tačiau dėl mažesnių kuro sąnaudų, nuvažiavus 36 tūkst. kilometrų, hibridinio automobilio kainos perviršio nebelieka.
 |
| Gamintojo nuotr./„Toyota Auris HSD“ |
„Tyrimai rodo, kad kuro suvartojimas ir automobilio kaina yra esminiai kriterijai, kuriais remiantis priimamas sprendimas, kokį automobilį pirkti. Hibridinių automobilių kainos perviršis, lyginant su benzininiais ir dyzeliniais automobiliais, dėl mažesnių kuro sąnaudų, vis dar retai atsiperka. O kai kuriais atvejais hibridinio automobilio kuro suvartojimas netgi yra didesnis, “- sako Viktoras Daukšas, Autoplius.lt vystymo vadovas.
Būtent ekonomiškumas – mažesnės kuro sąnaudos – pagrindinė priežastis, dėl kurios vairuotojai rinktųsi hibridinį automobilį. Šią priežastį įvardijo beveik pusę apklausos dalyvių (49 proc.). Beveik trečdalis (32 proc.) rinktųsi minėtus automobilius, jeigu jų įsigijimui būtų taikomos lengvatos. 11 proc. rūpi ekologija – jie nori būti socialiai atsakingais vairuotojais. Tiesa, vos 7 proc. hibridinius automobilius vairuotų todėl, kad jie – naujos kartos ir pažangios visuomenės simbolis.
Populiarėja vangiai
Transporto priemonių privalomas technines apžiūras atliekančių įmonių asociacijos „Transeksta“ duomenimis, Lietuvoje kol kas yra tik apie 2000 benziną ir elektrą naudojančių automobilių, o t.y. vos 0,2 proc. Lietuvos automobilių parko. Šiuo metu Autoplius.lt parduodami 328 hibridiniai automobiliai, kurie sudaro tik 1 proc. visos portalo automobilių pasiūlos.
 |
| Gamintojo nuotr./„Volkswagen Toureg Hybrid“ |
Apklausos dalyviai skirtingai vertina hibridinių automobilių perspektyvas Lietuvoje. 44 proc. įsitikinę, kad per penkerius metus minėti automobiliai mūsų šalyje išpopuliarės. Tuo tarpu 40 proc. mano, kad Lietuvos vairuotojai dar ilgai nesirinks vairuoti hibridinių automobilių. Likusieji nusiteikę itin pesimistiškai ir teigia, kad hibridiniai automobiliai tėra eksperimentas.
Pasak V. Daukšo, kol hibridiniai automobiliai yra brangesni ir nėra žymiai ekonomiškesni už įprastais degalais varomus automobilius, jie populiarės labai lėtai. „Be to, daug kas priklauso ir nuo valdžios požiūrio. Kai kuriose Europos šalyse yra įvesti taršos mokesčiai, todėl mažiausiai teršiantys hibridiniai automobiliai populiarėja greičiau“, - teigia V. Daukšas.
Atnaujinti pusę parko – rimtas iššūkis
Autoplius.lt apklausos metu Lietuvos vairuotojų taip pat buvo klausima, ar realu, kad Lietuvoje iki 2030 metų perpus sumažėtų įprastais degalais varomų automobilių skaičius.
Šis klausimas susijęs su pernai Europos Komisijos (EK) priimta konkurencingos transporto sistemos kūrimo strategija „Transportas 2050“, kurios vienas iš numatomų tikslų – skatinti naudoti ekologiškesnius automobilius ir švaresnius degalus, iki 2030 m. perpus sumažinti įprastais degalais varomų automobilių skaičių Europos miestuose.
 |
| Gamintojo nuotr./„Honda Jazz Hybrid“ |
Daugiausia apklausos dalyvių – 39 proc. – mano, kad pasiekti užsibrėžtus tikslus realu, nes artimiausiais metais hibridiniai ir vien tik elektra varomi automobiliai bus pigesni, labiau išvystyta jų infrastruktūra. Trečdalis (33 proc.) respondentų mano, kad hibridinių automobilių 2030 m. bus apie penktadalį, nes daugeliui vairuotojų tiesiog sudėtinga pakeisti savo įpročius – atsisakyti vairuoti benzininius ar dyzelinius automobilius.
„Įgyvendinti EK reikalavimus Lietuvai bus didžiulis iššūkis. Norint, kad bent pusė automobilių parko iki 2030 metų būtų varomi nebe įprastiniais degalais, reikia pakeisti 600-700 tūkst. automobilių. Žvelgiant iš dabartinės pozicijos, tai skamba kiek utopiškai“, - mano V. Daukšas.
Autoplius.lt vystymo vadovas pastebi, kad kai kurių Europos Sąjungos šalių vyriausybės yra sukūrusios priemones, padedančias valdyti šalies automobilių parko amžių, užtikrinti mažesnę oro taršą ir didesnį saugumą. „Šiuo metu Lietuva neturi automobilių parko valdymo strategijos. O tik ją kryptingai įgyvendinant galima pasiekti reikšmingesnio rezultato – naujesnio automobilių parko“, - sako V. Daukšas.
Skeptiškai nusiteikę buvo ir 29 proc. apklausos dalyvių, kurie teigė, kad iki 2030 m. padėtis Lietuvoje nepasikeis ir dauguma lietuvių, kaip ir iki šiol, važinės tik degalais varomais automobiliais.
