Tai – tai dar vienas vandenilinis projektas. „Hyperion XP-1“ centre yra vandenilio kuro elementas ir superkondensatorių sistema. Elektros energija suka visus keturis automobilio ratus. Gamintojas teigia, kad XP-1 iki 97 km/val. (60 mylių per valandą) įsibėgės per 2,2 s ir pasieks maksimalų 355 km/val. greitį. Informacijos tik tiek, bet iš jos galima išgauti kelias įdomias detales.
Visų pirma, panašu, kad tai – greitam, energingam važiavimui, o ne ilgoms kelionėms sukurtas superautomobilis. Tai yra šiek tiek keista, nes „Hyperion“ labiausiai didžiuojasi tuo, kad pilnų vandenilio talpų užteks net 1600 km. įveikti. Be to, jas galima papildyti vos per kelias minutes.
Be to, atkreipkite dėmesį, kad „Hyperion XP-1“ neturi ličio jonų baterijų, kurias naudoja praktiškai visi elektriniai ir vandeniliniai automobiliai. Vietoje to naudojami superkondensatoriai, kurie veikia efektyviau, gali greičiau išsikrauti ir yra lengvesni, net jei ne tokie talpūs. Panašią sistemą naudoja ir naujasis hibridinis „Lamborghini Sián FKP 37“, tik, žinoma, be vandenilio kuro elemento.
„Hyperion XP-1“ bus gaminamas iš anglies pluošto ir svers tik vos daugiau nei vieną toną. Automobilis pasižymi agresyviu, ryškiu dizainu, išlaikančiu modernaus superautomobilio išvaizdą. Tiesą sakant, nežinodamas žmogus gali pagalvoti, kad XP-1 yra „Bugatti Chiron“ brolis su vidaus degimo varikliu viduryje. Juolab, kad gale yra ir pora dizaino elementų, primenančių išmetimo vamzdžius, nors iš jų kils tik garai.
O gal nekils niekas? „Hyperion XP-1“ yra tik prototipas, tačiau kompanija ketina pradėti automobilio gamybą jau 2022 metais. Tik 300 šių automobilių bus pagaminta, tačiau tai vis tiek yra milžiniškas darbas. Tuo pačiu „Hyperion“ ketina pastatyti ir platų vandenilio kolonėlių tinklą. Bet ar pajėgs?
„Hyperion“ šiuo metu gamina vandenilio kuro sistemas įvairioms kitoms kompanijoms, įskaitant NASA. Taigi, tai nėra visiškai nauja svajotojų įkurta kompanija. Bet kuriuo atveju, jei ne „Hyperion“, tai kiti gamintojai tuoj paleis į rinką daugiau vandenilinių automobilių. Iš pradžių jie bus labai brangūs ir reti, tačiau jų pardavimai galbūt padės sumažinti vandenilio kuro elementų kainą ir išplėsti infrastruktūrą.