„Teko degalinėje pilti benziną į vokišką metalinį bakelį. Žinau, kad į jį telpa tik šiek tiek daugiau nei 20 litrų. Tačiau kolonėlės skaitiklis parodė, jog įsipyliau 21,5 litro, o bakelis vis tiek nebuvo pilnas. Kaip taip gali būti, juk fiziškai į bakelį negalėčiau įpilti daugiau, nei telpa?“ – portalui Diena.lt abejones dėstė centrinėje Klaipėdos dalyje degalų įsigijęs vairuotojas.
Tokio dalyko paaiškinimas – oras. Oficialiai degalinėms leidžiama iš 10 litrų degalų klientui įpilti 50 g mažiau – t. y., padaryti 0,5 proc. paklaidą. Pilant 100 litrų, paklaida gali sudaryti puslitrį, o kainą tektų sumokėti už visą šimtą.
Kai kuriems klientams kyla abejonių dėl degalinės operatorių darbo – anot Diena.lt apklaustų žmonių, jie teigia su skirtingose degalinėse pirktu kuru nuvažiuojantys nevienodą atstumą.
„Automobilio gamintojas nurodo, kad į mano mašiną telpa 40 litrų degalų. Bet supyliau daugiau nei 40 litrų. Buvo minčių, kad degalinės operatoriai galbūt gudrauja“, – neslėpė viena klaipėdietė.
Tikrinimas – sudėtinga procedūra
Tikrinti degalines, ar jos klientui parduoda tokį kiekį degalų, už kurį pastarasis susimoka, sudėtinga. Degalus parduodančios įmonės atstovams gerokai paprasčiau įrodyti, kad kliento atliktas eksperimentas buvo atliktas netinkamai, negu pastarajam – kad jis buvo apgautas.
O ir pats tikrinimas negali būti atliekamas be perspėjimo – degalinių įranga Metrologijos centro yra tikrinama tik kartą į metus, prieš tai įspėjus operatorius. Kokiais kiekiais parduodami degalai tarp patikrų – nežinia.
„Benzinui leistina paklaida – 0,5 proc., dujoms – 1 proc. Tik keliose degalinėse esame aptikę daugiau nei 1 proc. viršytą paklaidą. Tačiau jei yra skundas, mes tikriname ir be įspėjimo“, – tikino Lietuvos metrologinės inspekcijos viršininkas Algirdas Skripėta. Jis pridūrė, kad dažniausiai paklaida siekia „šaukštus“ – t. y., ji būna ne didesnė nei 0,1 proc.