Vilniaus savivaldybės bendrovės „Susisiekimo paslaugos“ atstovė Miglė Bielinytė sako, kad kovo-balandžio mėnesiais keleivių srautai kai kuriuose maršrutuose buvo apie 80 proc. mažesni nei iki karantino, tačiau pastarosiomis savaitėmis pastebimas atsigavimas.
„Įgyvendinant karantino švelninimo priemones, miestiečiai palaipsniui grįžta į viešąjį transportą. Pirmosiomis gegužės savaitėmis kelionių skaičius darbo dienomis išaugo virš 20 proc.. Praėjusią savaitę bendras keleivių srauto sumažėjimas, palyginti su laikotarpiu iki karantino, siekė apie 67 proc., pastarosiomis dienomis keleivių skaičiuojame dar daugiau“, – BNS sakė M.Bielinytė.
Bendrovės „Kauno autobusai“ vadovas Mindaugas Grigelis taip pat sako pastebintis panašią tendenciją – po balandį pasiekto dugno, kai keleivių srautai buvo kritę apie 75 proc., dabar jie atsigauna.
„Tikrai taip, šiek tiek atsigauna. Nuo blogiausio laikotarpio tai jau dvigubai padidėjo. Tai, žinoma, labai nedaug, bet nuo dugno jau atsispirta. Karantinui švelnėjant, keleivių skaičius proporcingai didėja“, – BNS sakė M.Grigelis.
Klaipėdos savivaldybės įstaigos „Klaipėdos keleivinis transportas“ vadovas Andrius Samuilovas sako, kad dugnas buvo pasiektas pirmoje balandžio pusėje – tuomet keleivių srautas sudarė vos 22 proc. šiam laikui įprasto skaičiaus.
Tačiau pirmoje gegužės pusėje šis rodiklis pašoko iki 38 proc., pastarosiomis dienomis – dar daugiau.
„Atsigavimas jau tikrai yra pastebimas, bet tai yra tik 40 proc. to, kas buvo. Netgi įvertinus tai, kad ketvirtadaliu mažiau važiuojame, tai toli gražu iki to, kas buvo“, – BNS sakė A.Samuilovas.
Nuostoliai – nuo kelių šimtų tūkstančių iki milijono
Sunkiausi kovo ir balandžio mėnesiai viešojo transporto kompanijoms buvo itin nuostolingi – nuostoliai skaičiuojami nuo kelių šimtų tūkstančių iki milijono eurų.
Bendrovės „Vilniaus viešasis transportas“ atstovė Patricija Elžbieta Zarankaitė sako, kad pervežimų apimtys dėl karantino buvo smukusios apie 20 proc., dėl to sumažėjo ir bendrovės pajamos.
„Dėl sumažėjusios ridos atitinkamai apie 800 tūkst. eurų per mėnesį sumažėjo ir mūsų pajamos, kadangi kaip vežėjui mums mokama už nuvažiuotus kilometrus“, – BNS komentavo P.E.Zarankaitė.
„Dėl itin sumažėjusio keleivių srauto pajamos iš keleivių sumažėjo apie 1,2 mln. eurų per mėnesį. Ridos gegužės mėnesį įvykdysime apie 12 proc. mažiau nei 2019 metų gegužę“, – sakė ji.
Ji nurodė, kad nuo gegužės 18 dienos daugiau transporto priemonių išleista į miesto gatves.
Dėl itin sumažėjusio keleivių srauto pajamos iš keleivių sumažėjo apie 1,2 mln. eurų per mėnesį.
M.Grigelis taip pat sako, kad „Kauno autobusai“ autobusų ir troleibusų buvo sumažinę apie 20 proc., įmonė kovo-balandžio mėnesiais patyrė po 1 mln. eurų nuostolių. Pasak jo, į gatves kol kas neišleidžiama daugiau mašinų, bet situacija stebima.
„Sekame srautus ir ruošiamės tam. Stebime kiekvieną dieną, bet kas savaitę pirmadienį žiūrime savaitės tendencijas, kadangi iš vienos dienos sunku prognozuoti, bet iš savaitės suvestinės jau matome, kaip keičiasi situacija“, – sakė bendrovės vadovas.
A.Samuilovas sako, kad „Klaipėdos keleivinio transporto“ nuostoliai kovą siekė apie 400 tūkst., balandį – 700 tūkst. eurų.
„Paprastai, normaliais metais, kovas-balandis būdavo subalansuoti mėnesiai (...) Realiai balandį surinkome šiek tiek daugiau negu penktadalį visų galimų pajamų“, – sakė jis.
Anot jo, miesto autobusai kovą-balandį nuvažiuodavo apie 25 proc. mažiau kilometrų, tačiau nepaisant to, kai kurie populiariausi maršrutai, pavyzdžiui, 8-tas autobusas, nebuvo trumpinami.
Pasak A.Samuilovo, praeitą savaitę dažniau kursuoti pradėjo 3, 14, 5, 9, 2, 6 maršrutų autobusai.
