„Pamatyk etnografinius kaimus keturračiu“ idėjos sumanytojas – Remigijus Gančierius, nuolat rengiantis turus keturračiais ir praeityje surengęs ne vieną panašią kelionę. Pasak organizatoriaus, šįkart buvo nuspręsta imtis tokio maršruto, kuris dalyviams leistų susipažinti su mūsų krašto istorija ir tuo pačiu patirti įsimintinų momentų su keturračiais bekelėje.
„Maršrute yra 39 kaimai, kurie turi oficialų etnografinio kaimo statusą. Jie yra išmėtyti per visą Lietuvą. Daugiausiai kaimų yra išlikusių Dzūkijoje bei Ignalinos krašte, Aukštaitijoje. Nuolat planuojame ilgas keliones keturračiais ir kiekvieną kartą ieškome atramos taškų. Tai gali būti ir apžvalgos bokštai, tačiau šiemet kilo mintis apie etnografinių kaimų lankymą“, – sakė Remigijus Gančierius.
Iš viso dalyviai maršruto įveikimui turės 10 dienų, o viena diena kelionės eigoje bus skirta poilsiui. Visas maršrutas driekiasi net 1800 kilometrų.
Pasak Remigijaus Gančieriaus, kai kurie dalyviai planuoja važiuoti visą distanciją, kiti prisijungti ketina savo regione. Beje, į turą kai kurie dalyviai leidosi su keleiviais – po etnografinius kaimus keleivio vietoje ant vieno iš keturračių važiuoja ir vienuolikmetis.
„Trečią dieną jau važiuojame ir labai įdomu stebėti, kaip etnografiniuose kiekvieno regiono kaimuose skiriasi architektūros stilius. Be abejo, aplankome ne tik kaimus, bet sustojame ir lankytinose vietose, prie piliakalnių, šaltinių, partizanų kovų vietų“, – sakė Remigijus Gančierius.
Beje, maršrutas nėra tiesiog pasivažinėjimai žvyrkeliais pagal kelių eismo taisykles. Dalyviams tenka ir rimtesnės bekelės ruožų bei kitų netikėtų staigmenų.
„Maršrutas buvo sudarytas žiūrint iš palydovo. Būna vietų, kad kai kur kaip ir turėtų būti kelias, bet atvažiavus paaiškėja, kad ten tas kelias nenaudojamas jau kokį 10 metų. Likę brastos, supuvę ir sulūžę tilteliai, bebrų išrausti grioviai ir užtvankos. Kasdien praktiškai būna po atkarpą, kur ir su gervėmis kokią valandą reikia padirbėti.
Maršrutą stengiausi daryti, kad būtų kuo mažiau asfalto. Na, nebent iki degalinių. Aišku, daugėja ir asfalto atkarpų, kurios sudarant maršrutą dar buvo žvyruotos“, – pasakojo Remigijus Gančierius.
Remigijus Gančierius pasakoja, kad žmonės keturratininkus sutinka svetingai. Beje, keturratininkai į kaimus atvyksta ne tuščiomis - kalbasi su gyventojais apie šį turą, jo idėją bei dovanoja atributiką.
„Žmonės pamato mus su vėliavomis, mojuoja. Visi draugiški. Dovanojame žmonėms renginio ženkliukus, lipdukus. Džiaugiamės, kad niekas negrūmoja ir nesibara. Per kaimus važiuojame lėtai, kultūringai, tad tikimės, jog konfliktinių situacijų nebus ir toliau“, – kalbėjo organizatorius.
Kasdien turo dalyviai nakvoja vis kitose Lietuvos vietose, kuriose dalyvių poilsio zoną kiekvieną vakarą įrengia Darius Čirvinskas-Faziukas, techninio aptarnavimo automobiliu gabenantis ne tik maisto atsargas, bet ir dalyvių palapines.