V.Uspaskichas sostinės meru netapo, tačiau jį palaikė daugiau nei 11 proc. vilniečių, ir jis liko trečias po Artūro Zuoko ir vėliau antrajame ture laimėjusio R.Šimašiaus. O dabar vieną pagrindinių jo rinkiminių idėjų tarybai pristato „darbietė“ Ieva Kačinskaitė-Urbonienė.
Nemokamo transporto idėjos prieš rinkimus, kai apie tai kalbėjo ir V.Uspaskichas, ir Artūras Zuokas, nepalaikė R.Šimašius. Jis kalbėjo, kad „visi nemokami dalykai skamba žaviai ir patraukliai“, bet esą vilniečiams reikia ne to, kad jie grįžtų į viešąjį transportą. Svarbiau, kad viešasis transportas būtų patikimas ir patrauklus.
Meras ir dabar savo pozicijos iš esmės nekeičia: „Svarbiausias tikslas yra, kad vilniečiai pirmiausia galėtų keliauti mieste patogiai ir greitai, kad viešasis transportas būtų modernus ir atitiktų miestiečių poreikius ir lūkesčius, kad keleiviai gautų kokybišką paslaugą. To ir siekiame.“
Tarybos nariai vis dėlto nepritarė „darbiečiams“ ir balsavo prieš tokį pasiūlymą.
Siūlo nuo liepos 1 d.
I.Kačinskaitės-Urbonienės siūlomas sprendimas buvo 2017 m. gegužės 31 d. sprendimo „Dėl važiavimo vietinio (miesto) reguliaraus susisiekimo maršrutais bilietų kainų (tarifų) nustatymo“ papildymas: „Vilniuje gyvenantiems ir sostinėje savo gyvenamąją vietą deklaravusiems gyventojams važiavimas vietinio (miesto) reguliaraus susisiekimo maršrutais nemokamas.“ Toks sprendimas įsigalioti galėjo nuo kitų metų liepos 1 d.
Meras ir toliau pasilieka iš principo prie savo nuomonės, bet aš tikiu, kad taryboje yra daug sveiko proto žmonių ir bent jau pateikimą tarybos nariai palaikys, – sakė I.Kačinskaitė-Urbonienė.
Prieš posėdė kalbėdama su 15min, I.Kačinskaitė-Urbonienė pripažino, kad jos siūlymas miesto mero pritarimo nesulaukė, tačiau po juo pasirašė visa Darbo partijos frakcija. „Darbiečiai“ šiuo metu yra Vilniaus valdančios koalicijos dalis.
„Ne tik turi būti žodžiai, pažadai, priešrinkiminės programos, bet ir realūs veiksmai. Dėl tos priežasties inicijavau, parengiau ir visa frakcija pasirašė ir mes pateikėme šitą sprendimą tarybai apsispręsti. Su meru kalbėjomės šiek tiek šita tema, jis ir toliau pasilieka iš principo prie savo nuomonės, bet aš tikiu, kad taryboje yra daug sveiko proto žmonių ir bent jau pateikimą tarybos nariai palaikys. O svarstymo metu mes galėtume tuos skaičius plačiau panagrinėti, plačiau padiskutuoti“, – kalbėjo I.Kačinskaitė-Urbonienė.
Jos teigimu, nemokamo transporto mieste kritikai sako, kad tai brangiai kainuos, bet pamiršta paminėti, jog sumanymas atneš ir naudos – esą čia gyvenamosios vietos nedeklaravę gyventojai tai suskubs daryti, tad Vilniui mokės ir gyventojų pajamų mokestį. Taip pat pagerės situacija dėl spūsčių, oro taršos ir t.t.
Nevažinėja, bet naudą mato
Prieš rinkimus 15min studijoje kalbėjęs V.Uspaskichas prisipažino niekada nevažiavęs Vilniaus autobusu ar troleibusu, net nežino, kiek kainuoja bilietas, tačiau planą dėl nemokamo transporto turįs. Esą pavyzdį būtų galima imti iš Telšių.
„Tai kainuotų maždaug arti 15 mln. eurų. Visiems, jeigu pilnai padaryti nemokamai. Mūsų meras Telšiuose jau tai padarė ir tai pasiteisino. Mūsų meras, ne kieno nors. Kai kuriose kitose sostinėse, miestuose irgi matau, kad labai daug atsilaisvina transporto priemonių, tai yra srautų sureguliavimas, kuris atlaisvintų ir kitų tada pinigų, kitas šaltinis. Tai yra labai svarbu.
Turi būti ir patogus, modernus, ir visiškai prieinamas, kad nesikapstytum ten kišenėse ir visa kita. Galbūt bus išduotas, kaip mes planuojam, pasas, kur bus gal minimalus mokestis ir visa kita. Tai reikia padaryti, kad žmogus neieškotų su tais bilietais, kasomis“, – lankydamasis 15min studijoje 2018 m. spalio pabaigoje kalbėjo V.Uspaskichas.
Tai kainuotų maždaug arti 15 mln. eurų. Visiems, jeigu pilnai padaryti nemokamai, – prieš rinkimus kalbėjo V.Uspaskichas.
Panašią idėją prieš rinkimus kėlė ir A.Zuokas. Jo teigimu, Vilniaus spūsčių problemą išspręs nemokamas viešasis transportas.
„Čia nėra savaime tikslas tik duoti nemokamą paslaugą, – apie savo idėją dėl nemokamo viešojo transporto prieš rinkimus sakė A.Zuokas. – Būtent tai yra priemonė, kaip raktas, spręsti daug problemų. Talino pavyzdžiai, gerai žinau, praleidau daug laiko ten, yra tokie, kad įvedus nemokamą transportą, tinkamai sutvarkius nemokamą „Statyk ir važiuok“ aikštelių sistemą prie įvažiavimų, Talino centrinėje dalyje transporto srautas sumažėjo 6 proc. Tai yra labai daug. Nemokamas viešasis transportas duoda mažesnes spūstis, be abejo, tarša mažesnė, triukšmas, didesnis mobilumas senjorams.“
Kainuotų 64,5 mln. eurų
Vilniaus savivaldybės įmonė „Susisiekimo paslaugos“ tuomet skaičiavo kitaip. Jos teigimu, Vilniaus miesto viešojo transporto sąnaudos per metus siekia 64,5 mln. eurų: iš keleivių surenkamos pajamos padengia 52 proc. visų sąnaudų, o likusią dalį kompensuoja savivaldybė iš savo biudžeto. Taigi, jeigu Vilniuje viešasis transportas būtų nemokamas, savivaldybei prie dabar mokamų kompensacijų reikėtų padengti ir minimus 52 proc., kurie sudaro 34 mln. eurų sumą. „Iš viso nemokamas viešasis transportas savivaldybei kainuotų 64,5 mln. kasmet“, – prieš rinkimus teigė savivaldybės įmonė „Susisiekimo paslaugos“.
„Susisiekimo paslaugos“: iš viso nemokamas viešasis transportas savivaldybei kainuotų 64,5 mln. kasmet.
„Darbiečiams“ siūlant klausimą dėl nemokamo viešojo transporto svarstyti tarybai „Susisiekimo paslaugos“ procese nedalyvavo. 15min pateiktame savivaldybės įmonės direktorė Modesta Gusarovienė teigė, kad susisiekimo sistemą mieste koordinuojanti įmonė Vilniuje nuolat vykdo keleivių srautų, keleivių pasitenkinimo viešuoju transportu apklausas, taip pat ir Vilniaus miesto įmonių darbuotojų apklausas.
„Apklausos rodo, jog didžiajai daliai miestiečių svarbiausi kriterijai yra kelionės greitis, viešojo transporto parko atnaujinimas, dažniau, patogiau kursuojančios ar talpesnės viešojo transporto priemonės, o ne bilietų kainos. Remiantis šiais rezultatais ir duomenimis bei siekiant skatinti naudojimąsi autobusais ir troleibusais, parkas rekordiškai atnaujinamas. 2017 m. Vilniuje startavo rekordinis viešojo transporto atnaujinimas. Šiuo metu Vilniuje važiuoja virš 300 naujų viešojo transporto priemonių – 265 nauji autobusai ir 41 naujas troleibusas. 6 iš 10 Vilniaus gatvėmis riedančių autobusų yra visiškai nauji, o iš viso atnaujinta daugiau nei pusė viešojo transporto parko“, – aiškino M.Gusarovienė.
Jos teigimu, atnaujinus autobusų bei troleibusų parką, auga ir keleivių pasitenkinimas viešuoju transportu: naujausia apklausa parodė, kad Vilniaus autobusus ir troleibusus bei visą viešojo transporto darbo organizavimą jie vertina 8 balais iš 10. „Tai yra aukščiausias pasitenkinimo viešuoju transportu įvertinimas per visą apklausų vykdymo istoriją. Taip pat viešojo transporto atnaujinimas skatina keleivių srautų augimą. Pavyzdžiui, tuose maršrutuose, kurie 100 proc. atnaujinti ar ženkliai papildyti naujomis transporto priemonėmis, keleivių srautas didėjo nuo 13 iki 20 proc.“ – sakė „Susisiekimo paslaugų“ vadovė.
Planuojama, jog per 2020 m. sostinės autobusų parkas pasipildys dar 120 naujų autobusų, tarp kurių ir nemaža partija hibridinių, taip pat ir naujais 8 troleibusais. Įgyvendinus šį sostinės viešojo transporto atnaujinimo etapą, parke neliks senesnių nei 7 metų autobusų.
„Kitų šalių patirtis rodo, jog nemokamas viešasis transportas dažnu atveju bendrame judėjimo paveiksle pakeisdavo kelionių pėsčiomis skaičių. Tai reiškia, jog esant nemokamam viešajam transportui žmonės vietoje ėjimo dažniau pasirinkdavo pavažiuoti viešuoju transportu, tuo tarpu kelionių automobiliu įpročiai ryškiai nepasikeitė.
Vilniaus miestas investuoja į keliones pėsčiomis, aktyviai gerinama dviračių ir pėsčiųjų infrastruktūra, skatinamas darnus judumas. Per pastaruosius 4 metus Vilniuje nutiesta ir atnaujinta per 50 km dviračių takų, dar virš 20 km jungčių jau suplanuota įrengti kitąmet. Transporto rūšių derinimas yra pasaulyje jau paplitusi praktika, kurią kasdien naudoja vis daugiau darnų judumą palaikančių žmonių – jie derina ėjimą su važiavimu viešuoju transportu, automobiliu, dviračiu arba savo kelionėms mieste išbando kitus judumo būdus“, – kalbėjo M.Gusarovienė.
