Prieš kelerius metus rasti, kur įkrauti elektromobilį, buvo nemenkas iššūkis, tačiau šiandien įkrovimo stotelės yra įrenginėjamos ne tik prie verslo bei prekybos centrų, bet ir prie naujai statomų gyvenamųjų namų.
Įkrovimo stotelių skaičius auga kasmet
Draudimo bendrovės ERGO Lietuvoje Transporto priemonių draudimo skyriaus vadovo Rimvydo Pociaus teigimu, besiplečiantis elektromobilių įkrovimo stotelių tinklas vis daugiau tautiečių skatina rinktis ekologiškesnes ir taupesnes transporto priemones. Draudikų atstovas pastebi, kad pastaruoju metu elektromobilių draudimu besidomintys gyventojai į bendrovę kreipiasi ir apsidraudžia dažniau. Be to, pasak R. Pociaus, šias transporto priemones jų savininkai yra linkę drausti ne tik privalomuoju, bet ir Kasko draudimu.
„Pagrindiniai elektromobilių privalumai gyventojams – taupumas bei vairuotojams suteikiamos privilegijos, pavyzdžiui, teisė važiuoti autobusų ir taksi eismo juosta ar nemokamai statyti automobilį savivaldybei priklausančiose stovėjimo aikštelėse. Be to, žmonės vis dažniau šiuos automobilius renkasi ir dėl ekologinių paskatų, pavyzdžiui, norėdami sumažinti neigiamą poveikį aplinkai“, – pasakoja R. Pocius.
Anot draudimo eksperto, viena iš pagrindinių kliūčių renkantis elektromobilius iki šiol buvo nuogąstavimai dėl patogaus ir lengvai prieinamo įkrovimo galimybių. Tačiau pastaruoju metu elektromobilių įkrovimo stotelės jau yra įrenginėjamos ir prie naujų daugiabučių, verslo ar prekybos centrų, ir kai kuriose degalinėse bei kitose gyventojams patogiose vietose.
R. Pocius taip pat pastebi, kad nuosavų namų savininkai elektromobilius įkrauti gali ir naudodamiesi bendru namus elektra aprūpinančiu tinklu, tačiau tokiu būdu visiškai įkrauti elektromobilio baterijai gali prireikti daugiau laiko. Vis tik daugelis viešų elektromobilių įkrovimo stotelių turi greitojo įkrovimo galimybes ir, priklausomai nuo transporto priemonės modelio bei aplinkos sąlygų, bateriją leidžia įkrauti daug greičiau nei naudojantis bendru tinklu namų sąlygomis.
Ekologiškumo proveržis
Valstybės įmonės „Regitra“ duomenimis, šiemet iki gegužės mėnesio Lietuvoje buvo įregistruoti 745 elektra varomi automobiliai ir 9515 hibridinių transporto priemonių. Lyginant su metų pradžia, registruotų elektromobilių skaičius šalies keliuose išaugo 20 proc., o hibridinių automobilių – 16 proc.
Lietuvoje buvo įregistruoti 745 elektra varomi automobiliai ir 9515 hibridinių transporto priemonių.
Nors elektromobiliai šalyje pamažu populiarėja, tačiau jie vis dar yra santykinai brangesni už įprastus automobilius. Vis tik, pasak R. Pociaus, elektromobilių kainą kompensuoja jų privalumai – ekonomiškumas, lengvatos keliuose, važiavimo tyloje komfortas bei indėlis į švaresnę aplinką.
„Pastebime, kad elektromobilių draudimas niekuo nesiskiria nuo tradicinių lengvųjų automobilių, tačiau jie turi didelį pranašumą – mažesnę vagystės riziką, kuri reikšmingai veikia galutinę elektromobilių draudimo kainą. Siekdami palaikyti ekologiškumo idėją, šiuo metu kasko draudimu draudžiant naują elektromobilį taikome nuolaidą, be to, elektromobilių vairuotojai nuo šių metų privalomąjį draudimą gali įsigyti ir internetu“,– pasakoja R. Pocius.
Kuria būstui pridėtinę vertę
Darnios nekilnojamojo turto plėtros ir statybų bendrovės „YIT Kausta“ generalinis direktorius Kęstutis Vanagas sako, kad Lietuvoje griežtų reikalavimų elektromobilių stotelėms įrengti kol kas nėra. Šalies teisės aktai nereglamentuoja elektromobilių infrastruktūros integravimo daugiabučiuose ar verslo centruose. Vienintelis dokumentas, pasak Kęstučio Vanago, apibrėžiantis elektromobilių įkrovimo strategiją, yra susisiekimo ministro įsakymas, kuriame pateikiamos viešosios elektromobilių įkrovimo infrastruktūros plėtros gairės.
„Nepaisant to, nekilnojamojo turto plėtotojai, taikydamiesi prie aplinkosaugos tendencijų bei gyventojų poreikių, elektromobilių stoteles vis dažniau projektuoja planuodami tiek biurų pastatus, tiek prekybos centrus, tiek gyvenamųjų namų kvartalus. Elektromobilių įkrovimo stotelės kuria pridėtinę vertę pastatui bei suteikia komfortą miesto gyventojui ar biure dirbančiam žmogui. Galima tikėtis, kad tokių stotelių artimiausiais metais gerokai padaugės nekilnojamojo turto objektuose – tiek būsto, tiek verslo, tiek visuomeninės paskirties“, – sako „YIT Kausta“ vadovas Kęstutis Vanagas.
Anot K. Vanago, šiuo metu visuose savo naujai projektuojamuose būstuose bei verslo pastatuose Vilniuje, „YIT Kausta“ planuoja įrengti bent po vieną elektromobilių įkrovimo stotelę. Tokias stoteles bendrovė jau yra įrengusi prie verslo centrų „Grand Office“ bei „Duetto“ Vilniuje ir B66 Kaune. Taip pat jas numatyta įrengti šiuo metu sostinėje įgyvendinamame gyvenamųjų namų projekte „Raitininkų sodas“ bei ant Tauro kalno pradedamame įgyvendinti projekte „Matau Vilnių“.
