Sostinės pakraštyje esančios Tarandės gyventojai sako besijaučiantys pamiršti Vilniaus miesto, kuriame gyvena, valdžios. Jie kasdien priversti į namus važiuoti keliu Vilnius–Panevėžys ir sukti į kairę itin judrioje automagistralėje.
Nors kraupių eismo įvykių ties posūkiu į Tarandę važiuojant iš Vilniaus lyg ir nepasitaiko, patys gyventojai tikina, jog smulkių nelaimių ten nutinka nuolat. Tad ragina ieškoti išeičių, o ne laukti tragedijos.
Nesaugu, bet kitos išeities nėra
Tam tikros rizikos čia esama visiems, o ypač išsukus iš kelio link Bajorų, nes tuomet norint pasukti į kairę ir važiuoti į Tarandę ar grįžti į Vilnių tenka kirsti net kelias eismo juostas. Automobilių čia daug, susilieja važiuojančių iš sostinės ir sukančių iš vakarinio aplinkkelio srautai, dideliu greičiu lekia vilkikai, o ir kiti vairuotojai toli gražu ne visada paiso greitį ribojančio ženklo.
„Toje vietoje nuolat stovi policija. Avarinių situacijų čia susidaro nuolat. Mes matėme net vaikus, einančius per visas tas juostas ir tvoras, nes nėra kaip kitaip pereiti. Mūsų paaugliams iš Tarandės nėra kaip ateiti iš kitos kelio pusės, jeigu išlipa iš 87 autobuso, kuriuo važiuoja nespėję į autobusą, važiuojantį tiesiai į Tarandę. Jiems reikia pereiti, todėl būna tokių, kurie vaikšto per kelią“, – 15min sakė Tarandės seniūnaitė Šarūnė Baltuškonienė.
Vilniaus policija statistikos apie eismo įvykius konkrečioje gatvėje ar jos posūkyje sako nekaupianti, tad sužinoti, kiek čia įvyksta smulkesnių techninių avarijų nepavyko.
„Mūsų bendruomenė jau seniai vis kreipiasi, rašo, – kalbėjo Š.Baltuškonienė. – Ir kai aplinkkelį statė, rašėme, klausėme, kaip čia bus su mumis. Taip ir buvome pamiršti. Juk vakariniame aplinkkelyje dabar yra du viadukai į niekur, o jungties su Tarande nepadarė.“
Mes juk Vilniaus gyventojai. Nors aplinkkelis vos už 100 metrų, bet jį projektuojant du rajonai – Bajorai ir Tarandė – buvo pamiršti, – sakė Š.Baltuškonienė.
Planai dabartinį posūkį panaikinti, eismą nukreipiant per Avižienių žiedą, gyventojų nedžiugina, ypač kai girdi kaimynų iš tų pačių Avižienių, Bukiškių, Riešės kalbas, kad ten ir po kelio pertvarkos spūstys formuojasi nuolat.
„Mes juk Vilniaus gyventojai, o turėsime važinėti toliausiai per rajoną. Nors aplinkkelis vos už 100 metrų, bet jį projektuojant du rajonai – Bajorai ir Tarandė – buvo pamiršti“, – piktinosi Tarandės seniūnaitė.
Įsipareigojimus išdėstys sutartyje
Vilniaus rajono savivaldybės taryba praeitą savaitę pritarė ketinimams kartu su Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) ir Vilniaus miesto savivaldybe pasirašyti bendradarbiavimo sutartį „Dėl valstybinės reikšmės magistralinio kelio A2 Vilnius–Panevėžys ruože nuo 9,276 km iki 10,238 km tunelinio pravažiavimo, jungiamųjų kelių bei pėsčiųjų viaduko projektavimo ir statybos įgyvendinimo“. Pagal šią sutartį visos trys šalys turi savų įsipareigojimų.
Kelių direkcija įsipareigoja pastatyti tunelį dešimtajame magistralinio kelio Vilnius-Panevėžys kilometre ir rekonstruoti šio kelio atkarpą nuo Nesvyžiaus g. iki tunelinio viaduko. Taip pat šioje vietoje atsiras ir pėsčiųjų viadukas.
Vilniaus miesto savivaldybė įrengs jungiamąjį kelią šalia valstybinės reikšmės magistralinio kelio A2 Vilnius–Panevėžys ruožo nuo 9,284 km iki 9,856 km. Vilniaus rajono savivaldybė ketina įsipareigoti rekonstruoti Nesvyžiaus g. Avižienių sen. Bukiškio k.
Visos trys šalys įsipareigoja savo projektus įgyvendinti iki 2024 metų, kiekviena sumokės už savo dalį projekte, vėliau tą turtą ir valdys.
Viskas vienu ypu
Praeitą savaitę įvyko Tarandės bendruomenės susitikimas su Vilniaus savivaldybės ir LKAD atstovais. Po susitikimo jame dalyvavę žmonės dalijosi įspūdžiais, kad norima būtinai visą projektą įgyvendinti vienu ypu: LKAD imsis tunelio tik tada, kai Vilniaus miesto savivaldybė ties jungiamąjį kelią iki Tarandės gatvės, o Vilniaus rajono savivaldybė – Nesvyžiaus gatvę.
Tačiau procesas bent jau Vilniaus mieste nėra lengvas, nes reikia išpirkti privačius sklypus, todėl tai užtruks.
Vilniaus savivaldybės Miesto ūkio ir transporto departamento vyresnysis patarėjas Arūnas Visockas tikina, kad LKAD galėtų jau dabar įgyvendinti savą projekto dalį – įrengti tunelį po keliu ir taip gerokai palengvinti Tarandės gyventojų kasdienybę, ypač jeigu dabartinis apsisukimas bus panaikintas.
Savivaldybės sprendiniai priklauso nuo labai daug aplinkybių – paimti visuomenės poreikiams žemę, suprojektuoti, o direkcija galėtų paimti ir įgyvendinti tą projektą šiandien, – sakė A.Visockas.
„Prie „Aprangos Group“ dalis gatvės jau nutiesta, o direkcija to ruožo pabaigoje ir turėtų įrengti požeminį tunelį. Mes turime nutiesti dubliuojančią gatvę link Tarandės gatvės, ji turėtų eiti per suformuotus sklypus. Miesto savivaldybė inicijavo detaliojo plano parengimą, kad būtų galima paimti tuos sklypus, reikalingus gatvei nutiesti, visuomenės poreikiams. Tik poėmio procedūrų terminas ilgas, po to reikėtų gatvę suprojektuoti, gauti statybos leidimą, paskelbti viešuosius pirkimus ir projektą įgyvendinti“, – sakė A.Visockas.
Jo teigimu, savivaldybė LAKD siūlė nelaukti, esą ir nutiesus gatvės dalį išvažiavimas bus ties ta pačia vieta, kaip jau dabar išvažiuojama iš esamos gatvės palei „Apranga Group“ – iš Tarandės gatvės gyventojai atvažiuos iki čia ir pasieks Ukmergės plentą. „Tai nebūtų toks didelis atstumas, kaip važiuoti iki Avižienių žiedo. Ten spūstys ir dabar formuojasi nuolat“, – kalbėjo A.Visockas.
LKAD vis dėlto nelinkusi tokio projekto įgyvendinti dalimis, nors Vilniaus savivaldybė ir sako siūliusi nedelsti. „Savivaldybės sprendiniai priklauso nuo labai daug aplinkybių – paimti visuomenės poreikiams žemę, suprojektuoti, o direkcija galėtų paimti ir įgyvendinti tą projektą šiandien, o mes prisijungsime, kai viską susitvarkysime“, - sakė A.Visockas.
Savivaldybei teks išpirkti žemę keturių savininkų sklypuose, kurie driekiasi beveik iki Ukmergės gatvės. Šiuo metu manoma, kad dubliuojanti gatvė turėtų būti nutiesta iki 2023 metų.
Nesiseka susikalbėti?
Susitikime su savivaldybe ir LKAD susitikę gyventojai sako išgirdę užuominą, kad Vilniaus savivaldybė kartą jau „apgavo“ direkciją, kai pastaroji nutiesė keturių juostų kelią nuo sostinės ribos iki Nemenčinės, o Vilniaus teritorijoje taip ir liko atkarpa dviejų eismo juostų gatvės, kuri yra itin apkrauta. Tad šiuo atveju projektas vyks vienu metu.
„Informuojame, kad šiuo metu tunelinio viaduko projektas parengtas, tačiau Kelių direkcija šio projekto negali pradėti įgyvendinti, nors su Vilniaus rajono savivaldybe dėl Nesvyžiaus g rekonstravimo yra sutarta, tačiau Vilniaus miesto savivaldybės taryba nėra priėmusi sprendimo dėl jungiamojo kelio tiesimo iki Tarandės“, – paprašyta pakomentuoti situaciją, kodėl įstrigo šio projekto įgyvendinimas, atsakė Kelių direkcija.
Ir pateikė per metus organizuotų susitikimų, svarstymų, pasitarimų chronologiją. Susitikinėta ir svarstyta su abiem savivaldybėmis – tiek Vilniaus miesto, tiek rajono.
Kelių direkcija šio projekto negali pradėti įgyvendinti, nes Vilniaus miesto savivaldybės taryba nėra priėmusi sprendimo dėl jungiamojo kelio tiesimo iki Tarandės.
Pirmajame susitikime 2018 m. kovo 23 d. visos trys šalys svarstė projekto „Valstybinės reikšmės magistralinio kelio A2 Vilnius–Panevėžys ruože nuo 9,276 iki 10,238 km tunelinio pravažiavimo, jungiamųjų kelių bei pėsčiųjų viaduko projektavimas ir statyba“ įgyvendinimo galimybes, pasirašius trišalę bendradarbiavimo sutartį.
Praėjus pusmečiui, pernai rugsėjo vidury, Vilniaus miesto savivaldybėje visos trys institucijos ir Susisiekimo ministerija sutarė, kad LKAD parengs bendrą susitarimą dėl projekto įgyvendinimo bei detalią magistralinio kelio A2 Vilnius–Panevėžys, Tarandės gatvės Vilniaus mieste, Nesvyžiaus gatvės Vilniaus rajone jungčių bei sankryžų schemą, kurią pateiks abiem savivaldybėms.
„Šalys sutarė projektą įgyvendinti iki 2021 m.“, – konkrečią įgyvendinimo datą nurodė Kelių direkcija ir pridūrė, kad šių metų sausį Vilniaus miesto savivaldybė pasiūlė pakoreguoti bendradarbiavimo sutartį ir projekto įgyvendinimo terminą pavėlinti iki 2024 metų.
Dar vienas jau minėtų trijų institucijų ir Lietuvos kelių policijos tarnybos atstovų pasitarimas įvyko vasarį, jame sudarytas darbų planas ir nutarta transporto eismo mazgo projekto įgyvendinimo darbus baigti 2024 m. Bendradarbiavimo sutartis parengta, Vilniaus rajono taryba jai jau pritarė. Vilniaus miesto taryba, nors savivaldybė žadėjo šį klausimą įtraukti į darbotvarkę pirmajame posėdyje gegužę, šį mėnesį posėdžiavo dukart, bet tokio klausimo nesvarstė.
„Kelių direkcija mano, kad Vilniaus miesto savivaldybės pasiūlymas įgyvendinti tunelinio pravažiavimo įrengimą ir laikinas priemones neužtikrins esamų problemų sprendimo ir racionalaus valstybės lėšų panaudojimo. Taip pat direkcija atkreipia dėmesį, kad sėkmingam šio projekto įgyvendinimui reikalingas visų partnerių bendradarbiavimas“, – vietos tolesnėms diskusijoms nepalieka LKAD.
