Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Iš kur į Lietuvą patenka itin galingi naudoti automobiliai?

Kiekvieną metų ketvirtį Lietuvos automobilių parką papildo dešimtys tūkstančių iš užsienio įvežamų automobilių. Nei Latvijoje, nei Estijoje neparduodama tiek daug iš užsienio įvežtų automobilių. Anot Autoplius.lt portalo komunikacijos vadovo Mato Buzelio, pernai lietuviai iš užsienio nuolatinei registracijai įvežė daug daugiau automobilių nei latviai ir estai kartu sudėjus, rašoma pranešime.
„Ford Mustang GT500“
„Ford Mustang GT500“ / Autoplius.lt nuotr.

„Per visus 2017-uosius metus tūkstančiui Lietuvos gyventojų atiteko daugiau nei 50 naudotų iš užsienio įvežtų automobilių. Tūkstančiui latvių per tą patį laikotarpį teko 27 importuotos transporto priemonės, o Estijos importuotų automobilių rinka buvo dar kuklesnė – vos 21 naudotas įvežtas automobilis tūkstančiui gyventojų“, – skaičiuoja automobilių rinkos ekspertas M.Buzelis.

Lietuva vadinama automobilių verslo šalimi

Tai, pasak specialisto, parodo, jog Lietuva automobilių verslo šalimi vadinama pagrįstai. Remiantis portalo Autoplius.lt bei valstybės įmonės „Regitra“ duomenimis, beveik pusė (46,9 proc.) naudotų automobilių atkeliauja iš Vokietijos.
14,7 proc. iš visų importuojamų lengvųjų automobilių atvyksta iš Prancūzijos, o maždaug dvigubai mažiau – iš Olandijos. „Šios trys valstybės yra populiariausios tarp šalių, kuriose vairuotojai bei perpardavėjai iš Lietuvos renkasi automobilius. Jungtinės Amerikos Valstijos yra 6 vietoje – iš JAV atkeliauja tik 4 proc. automobilių – maždaug tiek pat įvežama iš Švedijos“, – komentuoja Matas Buzelis.

Tačiau lietuviai neretai renkasi galingesnius bei prabangesnius, bet keliais metais senesnius modelius. Portalas Autoplius.lt pasidomėjo, kur vairuotojai ieško galingesnių automobilių.

„Fiksuojame, kad per antrąjį šių metų ketvirtį Lietuvoje buvo užregistruota daugiau nei 900 naudotų automobilių, kurių variklio galia viršijo 200 kW arba apie 270 AG. Įdomu tai, kad dažnesnis nei kas antras tokią galią turintis automobilis įvežtas iš JAV. Šioje šalyje degalų kainos gerokai mažesnės. Pridėkime tai prie geresnio pragyvenimo lygio ir gauname puikias sąlygas pirkti bei eksploatuoti galingesnius automobilius. Juk tai – neatskiriama patogumo bei komforto dalis“, – tvirtina Autoplius.lt komunikacijos vadovas.

Lankomiausio skelbimų portalo statistika parodo, kad tik kas penktas (21,2 proc.) naudotas automobilis su galingesniu nei 200 kW varikliu įvežamas iš Vokietijos, o trečia pagal dydį tokio galingumo įvežamų naudotų automobilių rinka – Prancūzija (vos 4,1 proc.).

Automobilių rinkos ekspertas priduria, jog galingi, puikia įranga aprūpinti modeliai JAV aukcionuose yra gerokai pigesni nei Europos rinkai skirti atitikmenys. Net ir įvertinus galimas daužto automobilio remonto išlaidas, siuntimo kaštus bei muitus, JAV yra geriausia vieta ieškoti galingo automobilio.

Ar reikia bijoti taršos mokesčių?

Nors vis garsiau kalbama apie automobilių taršos mokesčius, tačiau M.Buzelis tikina, kad jiems įsigaliojus į Lietuvą įvežamų itin prabangių automobilių srautai nesumažėtų. „Tai paliestų tuos automobilius, kurių vidutinė rinkos kaina siekia iki 4000 eurų“, – priduria Autoplius.lt komunikacijos vadovas.

2018-ųjų birželio mėnesį Lietuvos automobilių parką papildė ir daugybė itin brangių bei retų modelių, tarp kurių yra daugiau nei 700 AG turintis šių metų gamybos „Bentley Continental Supersports“, „Mercedes-Benz“ modeliai SLS bei AMG GT S, itin prašmatnus „Rolls-Royce Ghost“, „Lamborghini Huracan“ pusbroliu vadinamas „Audi R8 V10“ bei itin vertingas bei labai retas superautomobilis „Mercedes-Benz McLaren SLR“.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kalėdinis „Teleloto“ stebuklas – saulėtas dangus bene kiaurus metus
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos