Kai kurie savininkai spėjo susizgribti paskutinę akimirką, tad atvykę nutempti automobilio Ukmergės gatvėje savivaldybės darbuotojai jo neberado. Nors šeštadienį jis dar riogsojo stovėjimo aikštelėje. Kitą automobilį, stovėjusį Laisvės prospekte, šeimininkas pajudino daugiau nei po 3 metų.
Per birželį iš sostinės kiemų buvo planuojama išvežti 48 automobilius, tačiau 26-is patraukė patys savininkai. Antradienį šį sąrašą papildys dar kelios dešimtys automobilių. Pasak Vilniaus savivaldybės Administracijos direktoriaus pavaduotojo Adomo Bužinsko, neeksploatuojamų automobilių bus daugiau, tiesiog jų pripažinimas bešeimininkiais užtrunka. Savivaldybės aikštelė talpina 150 automobilių – tiek jų ir laukiama. Jei automobilių atsiras daugiau – bus ieškoma plotų ir jiems.
Pirmoji „auka“ – Žvėryne, Paribio gatvėje, stovintis raudonas „Citroen“ automobilis. Jis – ne vienintelis toks šiame rajone.
„Yra stovinčių ir ne vienerius metus, ir daugiau. Būtent šis automobilis stovėjo apie pusantrų metų. Gyventojai dažnai kreipiasi ir skambina, praneša apie tokius automobilius. Jie ne tik užima vietą, bet ir teršia aplinką, gali bet kada užsidegti, pridaryti daug žalos“, – sako Žvėryno seniūnė Saulė Kazlauskienė.
Jos teigimu, tokių „užsistovėjusių“ automobilių teko matyti apie 15. Tačiau pranešus apie planuojamas automobilių išvežimo akcijas, dalis jų transporto priemones pašalino patys.
Švaisto laiką ir pinigus
Didžiausias sunkumas, anot Viešosios tvarkos skyriaus vedėjo Andžejaus Dinikio – sudėtinga procedūra, nustatyta Administracinio nusižengimų kodekso. O ir praktikos šiuo klausimų nėra daug. Pasak A.Dinikio, neeksploatuojamo bešeimininkio turto nuvežimu nė viena savivaldybė, išskyrus Vilniaus, neužsiima.
„Visų pirma asmuo turi būti paragintas, kad patrauktų automobilį. Tas, mano nuomone, ne visai protinga. Nes mes juk neraginame automobilį patraukti iš draudžiamos vietos. Čia preziumuojama, kad savininkas gali nežinoti, jog ruošiamasi ištempti jo turtą. Mano požiūriu, čia yra bereikalingas veiksmas, kuris mums, kaip praktikams, atima nemažai laiko, pastangų ir taip pat mokesčių mokėtojų pinigų“, – sako A.Dinikis.
Apimtys šiuo metu yra nemažos, jau gavome virš 1 tūkst. pranešimų apie tokius automobilius, – sako A.Dinikis
Kiek laiko užtrunka nuo to, kai automobilį norima nutempti iki realaus veiksmo – sunku pasakyti.
„Kuo daugiau pranešimų – tuo ilgiau viskas trunka, nes tik apdorojęs vieną, pereini prie kito. Apimtys šiuo metu yra nemažos, jau gavome virš 1 tūkst. pranešimų apie tokius automobilius.
Dalis yra tokių, kurie turi galiojančią techninę apžiūrą, draudimą, galbūt žmogus komandiruotėje, visko būna...“ – sako A.Dinikis.
Nustatyti, kad automobilis bešeimininkis, taip pat užtrunka įvairiai – viskas priklauso nuo sąlygų. „Jei mes išoriškai negalime nustatyti, pradedame bešeimininkio turto procedūrą, o jei yra duomenų apie savininką, žiūrime, kokie tie duomenys. Yra įvairiausių – būna mirę, deklaravę išvyką, nepriėmę palikimo žmonės“, – sako A.Dinikis.
Pripažinti bešeimininkiu sunku
Neeksploatuojamu automobiliu laikomas toks, kuris negali dalyvauti eisme. Tarkime, jei neturi galiojančios techninės apžiūros, neturi civilinės atsakomybės draudimo arba yra tiek sugadintas, kad fiziškai tikrai negalėtų pajudėti. Taip pat vienas požymių – mašinos be valstybinių numerių.
Pasak A.Dinikio, informacijos, kad planuojama nutempti automobilį – apstu visur ir sunku būtų nepastebėti. Todėl jei automobilis turi savininką, šiam suteikiamos visos galimybės patraukti automobilį. O jei neatsiranda savininkas – jam pranešti nėra kaip.
„Neturime kam pranešti, jei nematome, kas šeimininkas. Sąrašai buvo platinami anksčiau, tas pats bus daroma ir toliau. Kitokių būdų surasti šeimininką – nėra. Savivaldybė ėmėsi visų atsargumo priemonių – buvo platinta informacija viešojoje erdvėje, seniūnijose, palikti lapeliai ant pačių automobilių“, – sako A.Dinikis.
Visgi jei automobilis ilgai nejudinamas, tačiau turi galiojančią techninę apžiūrą, jį patraukti dar sunkiau.
„Galiojanti techninė apžiūra būtų viena iš kliūčių – mes negalime išoriškai vertinti, ar automobilio savininkas atėjęs ir užvedęs negali išvažiuoti. O ir ženklo, kuris ribotų stovėjimo laiką vienoje vietoje – nėra. Ir teisiškai nenustatyta, kad automobilis negali būti nejudinamas mažiau nei kažkoks numatytas laiko tarpas“, – sunkumus vardija A.Dinikis.
Sumokėti gali tekti ne tik už baudas
Jau nutempti automobiliai savivaldybės aikštelėje gali praleisti ir 1–1,5 metų. Jei visgi automobilio savininkas atsiras, jis galės pateikti dokumentus, kurie įrodys jo nuosavybės teisę ir automobilis bus grąžintas. Tiesa, gali tekti ir susimokėti.
„Atsiradus šeimininkui, savivaldybė turės teisę pateikti jam sąskaitą už automobilio nutempimo išlaidas. Spręsime pagal situaciją. Su PVM viskas kainuoja apie 47 eurus“, – sako A.Dinikis.
Taip pat pažeidėjų laukia ir baudos už „numestus“ automobilius.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 414 straipsniu, neeksploatuojamas transporto priemones bendrojo naudojimo vietose laikantiems asmenims gali būti skiriama bauda nuo 70 iki 140 (už pakartotinį nusižengimą – baudą nuo 140 iki 300 eurų). Be to, teismo sprendimu tokios transporto priemonės gali būti konfiskuojamos.
Jei automobiliai bus teismo pripažinti bešeimininkiais, nuo šio turto būklės priklausys, kas su jais bus daroma toliau.
Jei ratuotas turtas netinkamas naudojimui, jis bus utilizuotas. Jei geros būklės, bus svarstoma apie būdus, kaip automobilius galima panaudoti. Pasak savivaldybės atstovų, realiausias kelias – utilizavimas.
