Skaitytojo nuotraukose galima pamatyti, kad dvi atramos, važiuojant Klaipėdos link iš Kauno, turi įtrūkimų. Šios atramos prilaiko virš magistralės esančio Islandijos plento estakadą. Nuo jos prasideda A5 magistralinis kelias, jungiantis Kauną, Marijampolę ir Suvalkus.
„Google maps“ programoje ši vieta yra užfiksuota 2012 m., joje taip pat galima pamatyti supleišėjimus. Tiesa, kiek mažesnius negu dabar.
Anot LAKD, gelžbetoninės konstrukcijos turi savybę pleišėti. Plyšių pavojingumas priklauso nuo plyšio pločio, kuris kiekvieną kartą matuojamas atliekant apžiūrą. Nustačius, kad plyšio plotis neatitinka normatyvinių dokumentų reikalavimų, planuojamas pažeistų konstrukcijų remonto laikas ir būdas.
„Visi Lietuvos valstybinės reikšmės kelių statinių (tiltų, viadukų, estakadų) statybos, rekonstravimo ir kapitalinio remonto projektų planavimo, rengimo ir įgyvendinimo darbai vykdomi pagal sureitinguotą prioritetinę eilę, kuri sudaroma pagal patvirtintą metodiką“, – rašoma LAKD atsiųstame atsakyme.
LAKD perdavė Transporto kompetencijų agentūros, kuri vykdo tokių atramų apžiūras, atsakymą. Pasak agentūros, gelžbetoninė konstrukcija, ypač tiltų atramos, dažniausiai pleišėja dėl dviejų priežasčių: per didelė gniuždymo apkrova arba dėl armatūros korozijos.
„Įtemptojo gelžbetonio konstrukcijose jokie plyšiai yra neleistini, o paprastojo gelžbetonio konstrukcijose leistinas plyšio plotis yra iki 0,3 mm. Tiltų atramos visada yra armuojamos paprastąja armatūra, todėl leistinas plyšio plotis yra iki 0,3 mm“, – nurodoma perduotame atsakyme.
Jeigu plyšys yra atsivėręs dėl armatūros korozijos, tai tokiu atveju jo plotis ir gylis gali būti įvairus, tačiau šie plyšiai yra nepavojingi. Kur kas didesnė problema yra su plyšiais, kurie atsiranda dėl per didelių atramas veikiančių apkrovų.
„Tokiu atveju reikia stebėti plyšio pločio reikšmę, ar ji kinta laikui bėgant ar ne. Jei kinta, tuomet reikia stiprinti atramas nedelsiant, o jei nekinta – tuomet plyšys yra injektuojamas ir konstrukcija eksploatuojama toliau“, – dėsto Transporto kompetencijų agentūra.
Gelžbetoninė konstrukcija, ypač tiltų atramos, dažniausiai pleišėja dėl dviejų priežasčių: per didelės gniuždymo apkrovos arba dėl armatūros korozijos.
LAKD taip pat nurodo, kad šiemet planuojama skelbti pirkimą dėl minimos estakados, esančios kelyje A5 nuliniame kilometre. Estakada pastatyta 1993 m., o vidutinis metinis eismo intensyvumas per parą – 48 tūkst. automobilių
„Kapitalinio remonto projekto parengimui, darbai bus atliekami, kai bus parengtas ir patvirtintas projektas (preliminariai 2021 m.). Vykdant darbus, bus peržiūrėtos visos šio viaduko atramos“, – dėstė LAKD. Jos teigimu, per ateinančius kelerius metus ketinama baigti inventorizuoti visus turimus statinius: tiltus, viadukus, estakadas.
