Paroda nestokojo nepriekaištingos būklės egzotiškų automobilių, kurie retai išvysta dienos šviesą ir dar rečiau būna taip arti įprastų mirtingųjų. Tarp daugybės senų „Jaguar“, „Ferrari“ ir galybės įvairių „Porsche 911“ versijų stovėjo daug žemiškesni automobiliai. Salėse po prožektorių šviesomis blizgėjo tokie automobiliai kaip „Audi 80“, antros kartos „VW Golf“ ar „Renault 25“.
Kuris automobilis taps kolekciniu
Vyrauja populiari nuomonė, kad ne visiems automobiliams lemta tapti klasikiniais – kai kurie visada ir liks tik senomis transporto priemonėmis. Panašių teiginių buvo publikuota ir Gazas.lt.
Vis dėlto, „Autoretro Barcelona“ susidarė priešingas įspūdis – renginys buvo dedikuotas kuklaus tautos automobilio „Seat 600“ šešiasdešimtmečiui.
Šis asketiškas automobiliukas buvo Ispanijoje pagal „Fiat“ licenziją gaminama itališko „Fiat 600“ kopija ir tapo populiariausia transporto priemone po pilietinio karo atsigaunančioje Ispanijoje. Iš viso jų pagaminta net 800 tūkst., tad mažieji „Seat“ tikrai nėra išskirtiniai, tačiau jie užtikrintai vadinami kultiniais.
Žinoma, nėra kažkokios nematomos rankos, kuri nusprendžia koks automobilis taps kolekciniu. Klasikinių automobilių rinka, kaip bet kuri kita rinka, paklūsta paklausos ir pasiūlos principams, o paklausą sukuria automobilių entuziastai. Be abejo, priežastys rinktis vieną ar kitą automobilį būna įvairios, tačiau neretai taip elgtis verčia nostalgija – entuziastai jaučia stiprų ryšį su automobiliais, kuriuos prisimena iš jaunystės ar vaikystės. Būtent toks veiksnys gali paaiškinti nieko neypatingų tautos automobilių populiarumą, kuriais buvo galima grožėtis „Autoretro Barcelona“.
Nėra kažkokios nematomos rankos, kuri nusprendžia koks automobilis taps kolekciniu.
Anksčiau buvusių niekuo neišskirtinių automobilių pozicionavimas kaip klasikinių vertybių leidžia į šias transporto priemones pažvelgti kitaip. Dabar jos jau nebėra tiesiog įrenginiai, leidžiantys nusigauti iš taško A į tašką B, klasikiniai automobiliai prilygsta istoriniams dokumentams.
Antros kartos „VW Golf“ liudija, kokio automobilio reikėjo norint kadaise įtikti itin plačiai auditorijai, kuklios „Ford Fiesta“ ženkliukas parodo to laikotarpio tipografijos madas, o taksistų numylėtinis W124 kartos E klasės „Mercedes-Benz“ mena kompanijos aukso amžių devintajame dešimtmetyje.
Geidžiamiausi brango penkis kartus per dešimtmetį
Ne itin reti ar brangūs klasikiniai automobiliai taip pat yra puikus būdas entuziastams patirti senesnių automobilių vairavimo džiaugsmą. Reti ir prabangūs klasikiniai automobiliai pastaraisiais metais brango neįtikėtinais tempais. Klasikinių automobilių draudimo kompanijos „Hagerty“ duomenys rodo, kad „Blue chip“ kategorijos (patys geidžiamiausi pokario automobiliai) pabrango net penkis kartus per pastarąjį dešimtmetį.
Žinoma, kasdieniškesni modeliai taip pat brangsta, tačiau jų kainos tokio pat šuolio nepatyrė – „Hagerty“ indeksas indikuoja jų kainas pakilus mažiau, nei pusantro karto. Šios prieinamesnės kelių dešimtmečių senumo transporto priemonės neturi daugumos šiais laikais įprastų elektronikos ir komforto aksesuarų, dėl to važiavimas jais skiriasi nuo dabartinių automobilių. Kiti entuziastai gali rinktis klasikinius automobilius dėl jų išskirtinės išvaizdos.
Ar verta investuoti?
Tad, ar verta investuoti laiką ir pinigus į kasdieniškus devinto dešimtmečio ar senesnius automobilius? Ar verta juos keliolikai metų uždaryti į garažą, laukiant kol jų vertė išaugs? Tokio tipo automobiliai nėra racionali investicija, jų vertė auga itin negreitai. Neblogos būklės 40-ies metų amžiaus „Honda Civic“ net ir dabar teverta mažiau nei 3000 Eur.
Ir nors toks hobis didelio pelno neatneša, „Autoretro Barcelona“ parodė, kad neišskirtinius klasikinius mylinčių ir prižiūrinčių entuziastų netrūksta.
