Šioje straipsnių serijoje jau buvo aprašytos „žirklinės“ ir „gullwing“ tipo durelės ir nors jos turi ir privalumų, sunku tikėtis, kad kada nors tokias dureles pamatysime ir pigesniuose automobiliuose – įprasta sistema tiesiog yra daug praktiškesnė.
Bet kas išeitų, jei supintume geriausius „žirklinių“, „gullwing“ ir įprastų durelių bruožus? Rezultatas greičiausiai būtų panašus į vadinamąsias „drugelio sparnų“ dureles, apie kurias ir yra paskutinis šios serijos straipsnis.
„Butterfly“ durelės – kaip jos atrodo?
Vadinamosios „drugelio sparnų“ („butterfly“ arba „butterfly wing“) durelės turi ir „gullwing“, ir „žirklinių“ (tokių, kokios montuojamos dideliuose „Lamborghini“ superautomobiliuose) durelių bruožų. Tiesą sakant, jų mechanizmas panašus ir į mums visiems įprastas dureles. Skirtumas tik tas, kad įprastos durelės atsidaro tiesiai į priekį, išlaikydamos horizontalią orientaciją. „Butterfly“ durelės atsidaro įstrižai į viršų. Tai yra jų vyriai yra sumontuoti prie priekinio statramsčio, prie stiklo. Todėl atidaromos durelės juda ne tik į priekį, bet ir į viršų. Iš esmės, tai atrodo kaip įprastų, „gullwing“ ir „žirklinių“ durelių mechanizmų kombinacija.
Tikriausiai tie, kurie skaitė antrąjį serijos straipsnį apie „gullwing“ dureles, prisimena, kad „drugelio sparnai“ jau buvo minėti. „Bugatti 64“ prototipas turėjo „gullwing“ tipo dureles – galima sakyti, tai buvo pirmasis automobilis su tiesiai į viršų atsidarančiomis durelėmis. Visgi, prancūzams šis mechanizmas ir automobilio išvaizda atrodė labai elegantiškai ir jie šias dureles pakrikštijo „drugelio sparnų“, o ne „kiro sparnų“ („gull“ lietuviškai yra „kiras“) vardu.
Taigi, skirtumas tarp šių trijų durelių tipų yra toks: „gullwing“ durelių apatinė linija išlaiko horizontalią orientaciją, durelės atidaromos tiesiai į viršų; „žirklinės“ durelės taip pat atidaromos į viršų, tačiau jų apatinė linija tampa vertikalia – durelės pasisuka; „butterfly“ durelės atsidaro įstrižai, todėl jų apačia išeina iš automobilio pločio ribos. Atidarant „butterfly“ dureles, jas reikia stumti ne tik į viršų, bet ir į išorę. Veiksmas labai paprastas ir patogus – įprastų automobilių vairuotojai neturėtų jokių problemų ir prie šių durelių priprastų iš karto.
Pirmą kartą „butterfly“ durelės greičiausiai buvo sumontuotos 1967 m. „Alfa Romeo 33 Stradale“. Tai buvo gana įdomus automobilis jau vien todėl, kad jis buvo kuriamas kaip keliams skirta lenktyninio automobilio versija. Buvo pagaminta vos 18 „Alfa Romeo 33 Stradale“ automobilių. Atrodė jie tikrai labai gražiai – apvalios kėbulo linijos ir, žinoma, „butterfly“ durelės buvo dažnai giriamos automobilių žurnalistų ir entuziastų. Durelių praktiškumas nulėmė, kad jos greitai tapo standartine lenktyninių automobilių įranga.
Kodėl? Kaip visada, priežastis yra gana banali. Lenktyniniai automobiliai kuriami taip, kad būtų kuo tvirtesni ir aerodinamiškesni. Tai, ir viduje sumontuoti homologuoti saugumo lankai, reiškė, kad patekti į automobilį buvo gana sunku. Daugeliu atveju tai nėra problema, tačiau ištvermės lenktynėse, kuriose vairuotojai turi keistis, prarandamas laikas yra labai brangus. Išeitis – „gullwing“ arba „butterfly“ tipo durelės. Įprastos durelės netinka dėl dažnai labai aukšto slenksčio ir žemo stogo, o „žirklinės“ dėl to, kad yra gana brangios ir dengia dalį angos, per kurią vairuotojas turi patekti į automobilį. „Butterfly“ dureles suprojektuoti yra kur kas lengviau. Dar daugiau – saugumo lankai vis tiek iš vidaus dengia dalį stogo, todėl „gullwing“ durelės nėra geriausias pasirinkimas.
Todėl ir šių dienų ištvermės lenktynių bolidai naudoja „butterfly“ tipo dureles. Pavyzdžiui, 2016-ųjų „24 valandų Le Mano lenktynėse“ trys geriausiai pasirodę bolidai – „Porsche 919 Hybrid“, „Toyota TS050 Hybrid“ ir „Audi R18“ – turėjo „butterfly“ tipo dureles. Žinoma, ir daugybė įdomių sportinių automobilių naudoja šį mechanizmą.
Kokie automobiliai turi „butterfly“ dureles?
Vien dėl jų patogumo, „butterfly“ durelės yra itin plačiai paplitusios sportinių automobilių pasaulyje. Išvardyti visus automobilius, kurie naudoja šį mechanizmą, yra tiesiog neįmanoma – tokias dureles turi visa galybė superautomobilių. Visgi, keletą įdomių atvejų būtina paminėti.
Vienas iš svarbiausių superautomobilių su „butterfly“ tipo durelėmis buvo „McLaren F1“. Iki šiol jis yra greičiausias automobilis su atmosferiniu varikliu, nors jis buvo gaminamas dar 1992–1998 metais. Įdomu ir tai, kad F1 vairuotojas sėdi pačiame automobilio viduryje – iš abiejų jo pusių yra pora vietų keleiviams. „McLaren F1“ yra tikrai ypatingas, apie jį parašyta ne viena knyga ir straipsnis. Visgi, žurnalistai retai kada kalba apie šio superautomobilio dureles.
Ar žinojote, iš kur įkvėpimo, kurdamas dureles, sėmėsi Gordonas Murray? Ne iš kokio nors egzotiško lenktyninio automobilio, o iš kuklaus „Toyota Sera“, kuris aprašytas šiek tiek vėliau. „Butterfly“ durelės šiam automobiliui buvo būtinos, nes kitaip patekti į salono vidurį, kur buvo vairuotojo vieta, būtų buvę labai sunku. „Butterfly“ tipo durelės, panašiai kaip ir „gullwing“, gali atidaryti dalį stogo – tai buvo panaudota kuriant „McLaren F1“.
Atgimusi „McLaren“ kompanija į savo automobilius ir toliau montuoja „butterfly“ tipo dureles. Tačiau technologijos nuo F1 laikų stipriai patobulėjo, todėl ir durelės yra gerokai modernesnės. Vienas iš didžiausių „butterfly“ durelių minusų yra tas, kad jų vyriai dažnai montuojami gana aukštai, kad jos atsidarytų tinkamu kampu. Tai reiškia, kad anksčiau gaminti dureles be šoninio stiklo rėmo buvo neįmanoma, o tai, žinoma, kartu reiškė, kad kabrioletai turėjo tenkintis įprastomis durelėmis. „McLaren“ šį mechanizmą stipriai patobulino. Dabar durelių vyriai montuojami kur kas žemiau, todėl ir markės kabrioletai gali jas turėti.
Negalima vardyti įdomiausių superautomobilių su „butterfly“ tipo durelėmis ir nepaminėti nors vieno itališko kūrinio. Juk būtent Italijoje šios durelės ir atsirado. „Ferrari Enzo“ automobilis turėjo „butterfly“ dureles. Tai yra labai garsus ir itin geidžiamas superautomobilis, „pripumpuotas“ „Formulės 1“ technologijų ir turintis V12 variklį viduryje. Nors ne visiems patiko šio riboto tiražo automobilio išvaizda, niekas nesiskundė jo dinaminėmis charakteristikomis. „Ferrari Enzo“ turėjo „butterfly“ tipo dureles tam, kad dar labiau primintų gatvėmis skriejantį lenktyninį bolidą.
Taigi, atrodo, kad „butterfly“ durelės nebuvo montuojamos į kasdienius automobilius. Na, bent jau į mums pažįstamus tai tikrai ne. Štai 1990–1995 „Toyota Sera“ hečbekas tokias dureles turėjo, nors tikrai nebuvo superautomobilis. Šis nedidelis automobilis, skirtas išskirtinai tik Japonijos rinkai, turėjo vos 1,5 l variklį, gana minkštą važiuoklę ir buvo varomas priekiniais ratais. Buvo pagaminta mažiau nei 16 tūkst. egzempliorių. Regis, „Sera“ buvo niekuo neypatingas automobilis, tačiau šiandien jį medžioja galybė kolekcionierių ir tik dėl panaudotų „butterfly“ durelių. Jas, beje, „Toyota“ pasirinko dėl gana praktiškos priežasties – „butterfly“ tipo dureles galima atidaryti ir ankštose Tokijo automobilių stovėjimo aikštelėse.
„Butterfly“ tipo durelės buvo montuojamos ir dar ne viename garsiame automobilyje. Paminėti verta „BMW i8“, „Saleen S7“, „Mercedes-Benz SLR McLaren“, „Mosler MT900“, „Volkswagen XL1“, „SSC Aero“, naujausią „Ford GT“ ir „Donkervoort D8 GTO“. Taigi, galybė pasaulio lenktyninių ir gatvėms skirtų automobilių naudoja „butterfly“ tipo dureles. Bet kodėl? Kokie šių durelių privalumai ir trūkumai?
„Butterfly“ durelių privalumai ir trūkumai
Žinoma, automobilių gamintojai visada viską apskaičiuoja. Kiekvienas dizaino ir konstrukcinis sprendimas turi turėti tam tikrą pagrindą. Todėl ir „butterfly“ durelių populiarumas superautomobilių pasaulyje negali būti siejamas tik su išvaizda – tam yra ir kelios praktinės priežastys.
Superautomobiliai dažnai yra labai žemi, todėl įprastai atsidarančios durelės jiems tinka ne visada. Kai kuriais atvejais jų atidaryti nebūtų galima net ir pastačius automobilį prie aukštesnio šaligatvio bortelio. „Butterfly“ tipo durelėms tai nėra taip svarbu, nes jos atsidaro įstrižai į viršų. Nors šiuo atžvilgiu jos nusileidžia „gullwing“ ir „žirklinėms“ durelėms, „butterfly“ tipo dureles taip pat galima atidaryti ankštose automobilių stovėjimo aikštelėse – joms nereikia labai daug vietos. Tai labai svarbu, nes superautomobiliai dažnai būna gana platūs.
Žinoma, ir automobilio stilius yra labai svarbus – įmantrus durelių mechanizmas tarsi suteikia spalvų automobilio charakteriui. Galbūt „butterfly“ tipo durelės neatrodo taip egzotiškai kaip „gullwing“ ar „žirklinės“, tačiau šiais laikais jas galima pritaikyti ir kabrioletams. Tai reiškia, kad gaminant automobilio versiją su nuleidžiamu stogu, keisti viso durelių mechanizmo nebereikia. Galiausiai teigiama, kad „butterfly“ tipo durelės gamybos prasme yra kur kas pigesnės nei kitos dvi išskirtinės alternatyvos.
Žinoma, nėra visiškai tobulų konstrukcinių sprendimų, todėl ir „butterfly“ tipo durelės turi šiokių tokių trūkumų. Tiesa, ne tiek jau ir daug. Šios durelės, kaip ir kitos aprašytos šioje straipsnių serijoje, kyla aukštai virš automobilio stogo, todėl jas galima netyčia atremti į labai žemo garažo lubas. Priešingai nei „žirklinių“ ir daugelio „gullwing“ durelių atveju, važinėti atidarytomis „butterfly“ durelėmis nepatartina. Jos šiek tiek išsikiša už automobilio pločio bei sudaro šiokia tokią plokštumą automobilio važiavimo kryptimi. Todėl važiuojant pakeltomis durelėmis kenčia mechanizmas. Saugumo atžvilgiu jos kenčia nuo tų pačių problemų kaip ir „žirklinės“ ar „gullwing“ durelės – automobiliui apsivertus, jas atidaryti gali būti sunku. Tiesa, šiuolaikinės technologijos šią problemą jau seniai išsprendė.
Nors dėl skonio nesiginčijama, „butterfly“ tipo durelės neatrodo taip ypatingai kaip „žirklinės“ ar „gullwing“ durelės. Kita vertus, turint omenyje jų paplitimą sporte, jos savaime yra laikomos rimto automobilio ženklu.
Tiek apie ypatingas automobilių dureles šioje straipsnių serijoje. Galima ginčytis, kuris iš aprašytų mechanizmų yra pats įdomiausias, tačiau nėra jokios abejonės, kad išskirtinės durelės automobiliui kažką tikrai suteikia. Jos ir gana nuobodų automobilį paverčia geidžiamu grobiu kolekcionieriams ir yra dažnai kopijuojamos automobilių modifikacijas mėgstančių žmonių.
