Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Išskyrė avaringiausią rudens dieną: didžiausia fiksuota žala siekė 26 tūkst. eurų

Automobilių gausa keliuose, intensyvus eismas ir spūstys per Vėlines turbūt nieko nestebinanti naujiena. Tačiau analizuodami kelių metų Vėlinių savaitės duomenis, draudikai atkreipė dėmesį, kad daugiausia avarijų nutinka Vėlinių išvakarėse, spalio 31 dieną, arba kitaip – per Heloviną. „Lietuvos draudimo” duomenys rodo, kad ši diena buvo avaringiausia rudens diena kelis praėjusius metus, rašoma pranešime.
Avarijos vietoje
Avarijos vietoje / Tomo Markelevičiaus / 15min nuotr.

Skaičiuojama, kad eilinę rudens dieną kelyje vidutiniškai nutinka 159 nelaimingi atsitikimai, kuriuose žalą patiria automobilių vairuotojai. Vėlinės į avaringiausių dienų sąrašą nepatenka, bet įvykių padaugėja išvakarėse. Praėjusiais metais spalio 31 dieną bendrovė fiksavo 284 avarijas.

„Spalio 31-oji avaringiausia rudens diena jau du metus iš eilės. Jei lyginsime šią dieną su lapkričio 1-ąją, tai įvykių skaičius išvakarėse yra didesnis daugiau nei dvigubai. Praėjusiais metais per pačias Vėlines fiksavome 140 įvykių, lapkričio 2-ąją – 122. Panašūs skaičiai buvo ir ankstesniais, 2018 metais, kai spalio 31 d. keliuose įvyko 50 proc. daugiau automobilių susidūrimų nei Vėlinių dieną.“ – sako „Lietuvos draudimo“ Žalų departamento direktorius Artūras Juodeikis.

Bendrovė skaičiuoja, kad vidutinė spalio 31-sios dienos žala pernai siekė 1 002 Eur, bet pasitaikė ir išties didelių avarijų – didžiausia tą dieną fiksuota žala buvo 26 000 Eur.

„Dėl automobilių srauto dažniausiai pasitaiko nelaimingų nutikimų spūstyse, kai stojant vienam automobiliui, kito vairuotojas nespėja laiku sustabdyti transporto priemonės. Taip pat dažni susidūrimai neatsargiai statant automobilį perpildytose aikštelėse šalia lankomų kapinių.

Fiksuojame ir itin didelių nelaimių, kai išmokos siekia kelias dešimtis tūkstančių, pvz. praėjusiais metais didžiausia žala įvyko automobiliui nuskriejus nuo kelio – jis buvo sugadintas nepataisomai“, – pernai Vėlinių išvakarėse fiksuotus įvykius vardino A.Juodeikis.

Ekspertas juokavo, kad sieti avaringumo su Helovinu nereikėtų ir teigia, kad tokia statistika rodo pasikeitusius vairuotojų įpročius.

„Avarijos dažniausiai susijusios su eismo srautu. Panašu, kad vairuotojai išmoko įvertinti Visų Šventųjų dienos riziką. Įprasta, kad tądien prie vairo sėda rečiau vairuojantys asmenys, į kelius išrieda senesni automobiliai, keliai link kapinių netinkami dideliems srautams, tad mėgindami to išvengti vairuotojai renkasi kitą dieną – išvakares. Iš tiesų ilgesnis savaitgalis leidžia pasiskirstyti automobilių srautui, kas automatiškai turėtų sumažinti rizikas kelyje, tad galbūt verta keliones perkelti ir į dieną po Vėlinių“, – kaip sumažinti rizikas pasakojo Artūras Juodeikis.

Vengiantiems spūsčių specialistas patarė iš anksto pasidomėti, ar kapines pavyks pasiekti įprastu maršrutu – prieš Vėlines neretai pranešama apie eismo ribojimus. Jis pastebi, kad visuomet svarbu įsivertinti vairavimo įgūdžius, oro sąlygas, pasitikrinti automobilį ir rinktis kelionę šviesiu paros metu. Ekspertas priminė, kad reiktų nepamiršti saugotis ir ilgapirščių bei automobilio salone nepalikti vertingų daiktų. Pavyzdžiui, rankinės ar kuprinės, piniginės, mobiliojo telefono ar kitų daiktų, kurie galėtų patraukti ilgapirščių dėmesį.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?