Čia skaitykite ankstesnę istoriją: Senutėlį „Opel Kadett“ atgaivinęs Martynas: „Žmonės kartais galvoja, kad čia golfas“
Panevėžyje iš girtų vairuotojų konfiskuoti automobiliai po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo keliauja į UAB „Automera“ aikštelę. Čia jie laukia naujų šeimininkų. Ne paslaptis, kad dažniausiai girti vairuotojai „prapila“ senus ir menkaverčius automobilius. Metalo laužo vertės automobiliai iš aikštelės dažniausiai į gatves nebegrįžta, tačiau Panevėžyje nutikusi istorija yra kiek kitokia.
Keturi panevėžiečiai nusprendė įsigyti iš 2,3 promilės „įpūtusio“ girto vairuotojo konfiskuotą „Audi 100“ automobilį, liaudyje vadinamą „silkę“. Dabar šis automobilis keliauja per išskirtinių transporto priemonių parodas ir džiugina akį visiems senų automobilių entuziastams. Apie „silkės“ prikėlimą antram gyvenimui su GAZAS.LT skaitytojais savo istorija pasidalijo panevėžietis Evaldas.
„Iš pradžių su draugų kompanija, sėdėdami mokykloje, sukome mintį nusipirkti kokį nors automobilį, su kuriuo galėtume važiuoti lenktyniauti į tą vadinamąjį „bulių krosą“. Ten tokios mėgėjiškos autokroso varžybos. Pagalvojome, kad pasidarysime mašiną lengvoms varžyboms, tiesiog padaužymui ir tuo viskas pasibaigs.
Pradėjome ieškoti variantų ir tuomet vienas iš draugų internete rado „Automeros“ skelbimus, kur sudėti konfiskuoti automobiliai. Ten ir buvo tos „silkės“ skelbimas su nuotraukomis. „Audi“ buvo be techninės apžiūros, bet autokrose tokių dalykų net nereikia, todėl pagalvojome, kad tai visai tinkamas variantas mums“, – sakė Evaldas.
Tačiau 2019-aisiais metais neblaivaus vairuotojo pragerto ir konfiskuoto automobilio panevėžiečių kompanijai pagailo. Buvo aišku, kad autokroso trasoje iš jo nieko neliks jau per pirmąsias varžybas. Taigi, kompanija nusprendė savo planus keisti kardinaliai ir „silkės“ sportui neruošti. Nauja vizija buvo automobilio restauravimas ir perdarymas automobilių parodoms bei dalyvavimui viešame eisme.
„Dar galvojome, pirkti tą „silkę“ ar nepirkti. Galiausiai nusprendėme pirkti, tačiau bevažiuojant namo nusprendėme, kad iš jos darysime ne automobilį varžyboms, o gaminsime išskirtinę „silkę“ – sužeminsime pakabą, restauruosime, padarysime tokį modelį, kuris būtų išskirtinis. Paimti ir sudaužyti ją per varžybas būtų buvęs lengviausias kelias, bet nusprendėme elgtis kitaip.
Grįžę į garažą pradėjome žiūrėti, ką reikia pakeisti, kad galėtume atlikti jai techninę apžiūrą. Įdomu tai, kad nė vienas iš mūsų nebuvome dirbę prie automobilių remonto. Aišku, stabdžių trinkeles pasikeisti sugebėdavome, bet prie „silkės“ buvo gerokai daugiau darbų. Taigi, pradėjome mokytis remonto subtilybių. Daug pamokų radome „Youtube“ ir po visko techninę apžiūrą perėjome pirmu bandymu. Tai mums buvo tikrai didelis pasiekimas“, – sakė Evaldas.
Kai automobilis gavo leidimą dalyvauti viešame eisme, vyrukai toliau sprendė, ką daryti su „silkės“ išvaizda. Originali purvinai balta spalva jų netenkino, o didelio biudžeto automobilio perdažymui ar apklijavimui pas specialistus vaikinai neturėjo.
„Pagalvojome, kad reikia dažyti automobilį patiems. Patirties irgi tame neturėjome, bet pagalvojome, kad kaip gausis, taip gausis. Nuvažiavome į dažų parduotuvę rinktis dažų. Jie buvo brangūs, bet ten mums pasiūlė kiek pigiau jau sumaišytų dažų. Kaina mums tiko. Spalva buvo „Lada“ tabako. Tačiau pradėjus dažyti automobilį pritrūkome dažų, o tokių pačių parduotuvėje jau neberadome, nes pirkome jau pagamintą mišinį, o ne spalvą pagal kodą ar katalogą. Teko sumokėti, kad pagamintų kiek įmanoma panašesnius dažus į tokius, kokius pirkome iš pradžių. Litro kaina gavosi apie pusantro šimto eurų. Neturėjome variantų, tad teko pirkti“, – pasakojo Evaldas.
Po dažymo darbų „Audi“ gavo naujus ratus, tad bendras vaizdas su žema važiuokle, gražiais ratlankiais ir unikalia spalva susidėjo į visai simpatišką „silkės“ paveikslą. Evaldas pasakoja, kad jų kompanija viską stengėsi daryti kuo pigiau ir savo jėgomis, mat nė vienas iš keturių šiame projekte dalyvavusių vaikinų neturėjo nieko bendro su automobiliais. Vienas jų – virėjas, du – kompiuterių specialistai, ketvirtas – chemijos inžinierius.
Evaldas pasakoja, kad spontaniškai kilusi idėja prikelti „pragertą“ automobilį naujam gyvenimui visai kompanijai padovanojo daug smagių akimirkų – nuo dalyvavimo automobilių parodose iki kuriozinių situacijų su policijos pareigūnais.
„Kartą Kaune dalyvavome „NightShifters“ renginyje, o po jo nusprendėme nebevažiuoti į Panevėžį, o pasilikti pas draugą prie Kauno, sodyboje. Tame vienkiemyje draugo tėvukui parodėme, kaip „Audi“ šaudo iš duslintuvo, nes buvome kompiuteryje pasidarę mikroschemą, kuri leidžia taip šaudyti.
Vieną kartą, antrą pašaudėme, žiūrime – važinėja aplink policija. Galiausiai įsuko pas mus į kiemą ir ėmė klausinėti, ar negirdėjome šūvių. Pasirodo, kad policiją iškvietė toliau gyvenantys kaimynai, kurie pagalvojo, kad kažkas šaudo ginklu. O ten šaudė „Audi“ duslintuvas. Kitą rytą parodėme kaimynams, kaip tas veiksmas atrodo, tai buvo daug juoko“, – sakė Evaldas.
2,2 litro atmosferiniu, benzinu varomu varikliu, suporuotu su penkių laipsnių mechanine pavarų dėže, panevėžiečių „silkė“ keliauja ir per įvairius automobilių entuziastų renginius. Praėjusių metų pabaigoje draugai su „Audi“ sudalyvavo VAG gerbėjų sezono uždaryme, o gimtajame Panevėžyje praktiškai nėra automobilių renginio, kuriame nebūtų eksponuojamas šis „Audi“.
„Žmonių reakcijos geros ne tik parodose, bet ir gatvėse. Praeiviai, ypač vyresni, dažnai atsisuka pasižiūrėti į mūsų „Audi“. Ateityje planuojame šiek tiek darbų variklio skyriuje. Norime sumontuoti turbiną, tad „silkė“ bus ne tik graži, bet ir greita. Žiemą tikrai į gatvę neišvažiuosime, bet po šaltojo sezono kitais metais tikrai lankysimės daugelyje renginių ir „silkę“ dažnai pamatysite Panevėžio gatvėse“, – sakė Evaldas.
