Todėl labai svarbu ne tik didinti žmonių sąmoningumą, bet ir sudaryti kuo palankesnes sąlygas judėti darniai – iš automobilio persėsti ant dviračio arba paėjėti pėsčiomis.
Dėmesys – juodosioms dėmėms
SĮ „Vilniaus planas“ susisiekimo sistemų analitikas Marius Berulis sako, kad rengiant „Darnaus judumo“ planus pirmiausia orientuotasi į vadinamąsias juodąsias dėmes ir jose įvykstančius eismo įvykius. „Atliktos analizės parodė, kad didelė dalis eismo įvykių įvyksta centrinėje miesto dalyje, kur yra dideli pėsčiųjų, dviratininkų ir automobilių srautai, taip pat šalia pagrindinių miesto susisiekimo ašių.“
Pasak M.Berulio, pavojingiausios vietos vairuojantiems automobilius yra ties įvažiavimais į miestą, nes vairuotojai neretai nespėja pakeisti vairavimo stiliaus: nesumažina greičio, nesutelkia dėmesio. Būtent todėl dažniausiai tokiose vietose įvyksta skaudžiausi eismo įvykiai.
Todėl šiose vietose nepakanka įrengti tik stacionarius greičio matuoklius, pastatyti atitinkamus kelio ženklus, bet ir būtina įrengti vidutinio greičio skaičiavimo sistemas bei greičio mažinimo priemones, tokias kaip važiuojamosios dalies susiaurinimas, papildomos kairiųjų posūkių juostos ir t.t.
„Yra nagrinėta, kokią įtaką eismo saugai turi gatvių dizainas, jų funkcija, kategorija bei kiti dalykai, ir pateikti siūlymai, kokie sprendimai turėtų būti priimti, kad eismo sauga didėtų ir būtų išvengiama konfliktinių situacijų tarp visų eismo dalyvių“, – teigia M.Berulis.
Pasak jo, visos greičio mažinimo priemonės, neleidžiančios transporto priemonėms įsibėgėti, viršyti leistino greičio, didina pėsčiųjų ir dviratininkų saugą.
Todėl darnaus judumo plane yra pateiktos rekomendacijos, kokią infrastruktūrą planuoti, o kokios ne, prie vienos ar kitos kategorijos gatvių. Pavyzdžiui, neplanuoti traukos objektų, tokių kaip prekybos centrai, visuomeninės paskirties įstaigos, autobusų stotelės, šalia A kategorijos gatvių, kur dideli pėsčiųjų, dviratininkų srautai.
Specialistai tiria kiekvieną juodąją dėmę ir pateikia rekomendacijas, kaip efektyviausiai būtų galima pašalinti problemą.
Kauno miesto savivaldybės administracijos Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjas Paulius Keras sako, kad Kauno miestas yra sudaręs sutartį su Kelių ir transporto tyrimų institutu, pagal kurią kasmet yra tiriami visi eismo įvykiai, kuriuose žūsta ar sužalojami žmonės, bei sudaromas juodųjų dėmių žemėlapis: „Instituto specialistai tiria kiekvieną juodąją dėmę ir pateikia rekomendacijas, kaip efektyviausiai būtų galima pašalinti problemą. Ypatingas dėmesys Kauno mieste skiriamas pėsčiųjų saugumui. Per pastaruosius dvejus metus specialus kryptinis apšvietimas įrengtas daugiau nei 400 pėsčiųjų perėjų. Pėsčiųjų perėjos per 6 eismo juostų gatves yra naikinamos arba virsta reguliuojamomis perėjomis, gatvėse su keturiomis eismo juostomis įrengtos pėsčiųjų saugumo salelės, įrengta 13 išmaniųjų perėjų su specialia LED signalizacija, kai perėjoje pasirodo pėsčiasis.“
Jis aiškina, kad sprendimai, kokios konkrečios vietos infrastruktūrą keisti pirmiausia, priimami remiantis esamos situacijos stebėsena: įskaitinių įvykių, kuriuose žūsta ar sužalojami žmonės, analize, juodųjų dėmių žemėlapiais. Taip pat atliekama automobilių eismo srautų, greičio bei spūsčių stebėsena, analizuojama mobiliųjų aplikacijų, skirtų sekti keliones dviračiais, duomenys, nustatomos svarbios trasos bei probleminės vietos.
„Šiuo metu Kauno miestas, pasitelkęs tarptautinę ekspertų komandą, rengia „Darnaus judumo“ mieste planą. Tarptautinė ekspertų komanda atlieka išsamią miesto susisiekimo sistemos bei poreikių analizę ir pasiūlys planą, kaip sumažinti privataus motorinio transporto srautus ir keliamą taršą.
Nesaugių perėjų ir juodųjų dėmių – mažiau
„Darnaus judumo plane nėra išskirta konkrečios Vilniaus perėjos, kurios bus rekonstruojamos, ar juodosios dėmės, kur būtina pertvarkyti infrastruktūrą, nes tai yra strateginis dokumentas ir jame įvardintos strateginės miesto vietos. Tai yra sostinės centras, daugiabučių gyvenamųjų namų teritorijos, įvažiavimai į miesto teritoriją. Tačiau plane pateikiamos galimos sankryžų ir perėjų pertvarkymo schemos bei rekomendacijos, kaip jas įrengti“, – aiškina M.Berulis.
Juk saugesnė infrastruktūra – daug ir gerų dviračių takų, modernesnė šviesoforų sistema – gali prisidėti sprendžiant ne tik eismo saugumo, bet ir kitas problemas – kamščių, oro užterštumo, žmonių nejudrumo.
„Tvarkinga ir tinkamai įrengta infrastruktūra mažina konfliktinių situacijų skaičių tarp eismo dalyvių, o galimybė rinktis savo kelionės būdą ir žmonių edukacija leidžia sėkmingai spręsti miesto problemas. Taip pat labai svarbu griežta ir koncentruota miesto urbanizacija, socialinių paslaugų, darbo vietų artinimas prie žmonių gyvenamųjų erdvių. Tai leidžia mažinti automobilių srautus, nukreiptus tik į vieną miesto dalį. Šiandien net apie 50 procentų darbo vietų Vilniaus mieste koncentruojasi miesto centrinėje dalyje, todėl čia didelė gyventojų trauka ir daug su tuo susijusių problemų“, – sako pašnekovas.
P.Keras sako, kad Kaune, siekiant užtikrinti pėsčiųjų ir dviratininkų saugumą bei skatinti tokias keliones, jau yra įdiegta ir dar diegiama daug priemonių, didinančių pėsčiųjų perėjų saugumą.
„Praėjusiais metais startavo akcija „Like bike“, kurios tikslas – paskatinti miesto gyventojus automobilį iškeisti į dviratį. Mieste nutiesta ir tiesima eilė magistralinių dviračių takų, kartu su bendrovės SVECO ekspertais parengtas Miesto centrinės dalies pritaikymo dviračių eismui projektas, pagal kurį įrengtos dviračių eismo juostos gatvėse, dviračių takai greta šaligatvių, nuleisti šaligatvių bortai pėsčiųjų perėjose, šaligatviai atlaisvinti nuo stovinčių automobilių, panaikinant stovėjimo vietas. Taip pat daugelyje miesto centro bei senamiesčio gatvių automobilių greitis sumažintas iki 30 km/h, visas senamiestis bei kai kurios gatvės greta Laisvės alėjos tapo gyvenamosiomis zonomis, kur automobilių greitis ribojamas iki 20 km/h, o pėstieji įgyja pirmumą prieš automobilius. Plėtojant dviračių takus mieste pagrindinis prioritetas yra esamus bei naujai įrengiamus dviračių takus sujungti į vientisą dviračių takų tinklą, pritaikytą ne tik rekreacinėms kelionėms, bet ir kasdieniam susisiekimui“, – pasakoja P.Keras.
Galima pasidžiaugti, kad pėsčiųjų ir dviračių takų rekonstrukcijai ir plėtrai per šį finansinį ES periodą Kauno regionui bus skirta beveik 4,8 milijonai, Vilniaus regionui – beveik 3,4 milijonai eurų.
Tikslai ir priemonės
M.Berulis dalijasi konkrečiais planais, kurie padės spręsti ar išvengti dviratininkų ir pėsčiųjų konfliktų, dviratininkų ir vairuotojų konfliktų, taip pat sudrausmins greitį viršijančius vairuotojus.
Taigi planuojama:
1. Inicijuoti LR teisės aktų papildymą/keitimą dėl reglamentuojamų minimalių eismo juostų parametrų sumažinimo ir tiesiogiai sieti eismo juostų pločių parametrus su gatvės projektiniu greičiu. Pavyzdžiui, jei C kategorijos gatvė yra riboto eismo su ribojamu leistinu greičiu iki 30 km/val., tai ir eismo juostas įrengti mažesniais parametrais. Taip pat vystyti pėsčiųjų, dviratininkų saugos priemones prie A ir B kategorijos gatvių ir mažinti konfliktinių situacijų susidarymą.
2. Šalia A kategorijos gatvių neplanuoti traukos objektų, pėsčiųjų bei dviratininkų takų infrastruktūros, neįrengti viešojo transporto stotelių.
3. Perkelti esamas viešojo transporto stoteles iš A kategorijos gatvių į gretimas gatves, teritorijas. Įrengti reikalingą infrastruktūrą, kaip saugiai pėsčiomis kirsti tokias gatves.
4. Reikiamose vietose įrengti atitvarus šalia viešojo transporto stotelių, pėsčiųjų apsaugines tvoreles.
5. B kategorijos gatvėse viešojo transporto stoteles įrengti šalia sankryžų.
6. Šalia B kategorijos gatvių įrengti atskirą pėsčiųjų ir dviratininkų infrastruktūrą.
7. Mažinti transporto priemonių greitį prie pėsčiųjų, dviratininkų judėjimo krypčių susikirtimų, įrengti pėsčiųjų ir dviratininkų viadukus, tiltus, šviesoforus, požemines perėjas, kurių infrastruktūra būtų pritaikyta žmonėms su specialiais poreikiai.
8. Įrengti požemines transporto priemonių važiuojamąsias dalis prie pėsčiųjų ir dviratininkų traukos objektų.
Planuojama plėsti greičio ribojimus D kategorijos gatvėse, daugiabučių gyvenamųjų namų kvartaluose ir miesto centrinėje dalyje, taip pat daugybė kitų priemonių: siaurinti važiuojamąją dalį, įrengti automobilių stovėjimo vietas, atskiriant jas želdynais, šalia sankryžų įrengti saugos saleles, įvairias greičio mažinimo priemones bei fizinius barjerus pėstiesiems bei dviratininkams.
Naujienos vairuotojams
Nebus pamiršti ir į miestą įvažiuojantys vairuotojai. Bus įrengta informacinės švieslentės bei kelio ženklai, kurie įspės, kad įvažiuojama į miesto teritoriją, greitis ribojamas iki 50 km/val., įrengti įprasti ar vidutinio greičio matuokliai, bus įdiegta automatizuota kelių eismo taisyklių pažeidimų fiksavimo sistema. Taip pat bus rengiamos saugos priemonės ties pirmosiomis sankryžomis (pvz., papildomos eismo juostos kairiesiems posūkiams su atskiru reguliavimo ciklu, panaikinti nereguliuojami kairieji posūkiai).
Siekiant išvengti susidūrimų su laukiniais žvėrimis, bus įrengti atitvarai ir tvoros šalia miškingų teritorijų.
A ir B kategorijų gatvėse bus matuojamas vidutinis transporto priemonių greitis arba įrengti greičio matuokliai juodosiose dėmėse. Taip pat bus panaikinti dešinieji posūkiai su papildoma žalia rodykle.
2014-2020 m. finansiniu laikotarpiu šalies transporto sektoriuje numatoma investuoti apie 1.47 mlrd. eurų Europos Sąjungos fondų lėšų. Daugiau kaip 88 mln. eurų skirta darnaus judumo projektams investuoti. Šios investicijos padės šalyje skatinti darnų įvairių rūšių judumą ir plėtoti aplinkai draugišką transportą, siekiant sumažinti anglies dioksido išmetimus.
