Prezidentas Woodrowas Wilsonas su „Cadillac Series 53” dalyvavo pirmojo pasaulinio karo pabaigos parado metu Bostono miesto gatvėse. Šie modeliai buvo mėgstami dėl savo patikimų V8 variklių. Būtent šiuose modeliuose pirmą kartą tokio tipo varikliai buvo pradėti gaminti masiškai.
Prezidento Calvino Coolidgežo administracija savo bosą vežiojo 1928 m. „Cadillac Series 341”. Jame buvo montuojamas itin galingas tiems laikams net 90 AG išvystantis V8 tipo variklis su dviem alkūniniais velenais. Tokia konstrukcija naudota aviacijoje. Automobilis turėjo trijų pavarų mechaninę greičių dėžę ir reguliuojamus žibintus. Tiems laikams tai buvo vienas prabangiausių automobilių.
Po japonų atakos Perl Harbore, tuometinis JAV prezidentas Franklinas D. Rooseveltas išsigando ir naudojosi šarvuotu 1928 m. „Cadillac Town Sedan“ limuzinu, kuriuo anksčiau važinėjo gangsteris Alas Caponė.
1938 metais prezidento administracija užsakė du identiškus „Cadillac“ kabrioletus, kuriuos pavadino tų laikų didžiausių laivų pavadinimais: „Queen Mary“ ir „Queen Elizabeth“. Jie buvo milžiniški – net 6,5 metrų ilgio ir svėrė net 3,5 tonos. Abu automobiliai buvo aprūpinti nedideliu ginklų arsenalu, radijo ryšiu ir nepriklausomai veikiančiais generatoriais. Šie du „neužmušami“ kabrioletai reprezentaciniams tikslams buvo naudojami net trijų prezidentų poreikiams: Ruzvelto, Trumano ir Eisenhowerio kadencijų metu. Šie automobiliai oficialiai pasitraukė iš tarnybos tik 1968 metais.
Prezidentas Eisenhoweris buvo didelis automobilių entuziastas ir stengėsi važinėti tik pačiais moderniausiais automobiliais. Jo inauguracijos iškilmėms 1953 m. buvo naudojamas pats naujausias tiems laikams pirmos kartos „Cadillac Eldorado“ kabrioletas. Automobilis buvo pirmas pasaulyje, kuriame naudotas lenktas priekinis stiklas, jį tuoj pat nusikopijavo daugybė automobilių gamintojų.
Ronaldo Regano administracija 1983 metais užsakė iš karto du limuzinus – „Cadillac Fleetwood“ ir „Cadillac Fleetwood Broubham“. Dažnai pasigirsta kalbų, kad originalusis Regano limuzinas buvo naudojamas filmo „Ugnies linijoje“ su Clintu Eastwoodu filmavimams, tačiau tai netiesa – kūrėjai naudojo jo kruopščiai parengtą kopiją. Dėl saugumo ir siekiant išlaikyti paslaptį, kaip jie apsaugoti, prezidentų limuzinai niekada nebuvo naudojami kokiems nors kitiems tikslams.
Nuo 1993 metų JAV prezidentų administracijos ėmė naudoti originalius automobilius. Iki to laiko automobiliai buvo perdaromi iš standartinių. Tačiau nuo metų, kai prezidentavo Williamas J. Clintonas, jo naudotas „Cadillac Brougham“ tik išoriškai šiek tiek priminė serijinį automobilį. Tačiau visa jo konstrukcija buvo gaminama išskirtinė, jau konstrukcijoje numatant tam tikrus saugumo reikalavimus.
Tokius specialiai gamintus automobilius nuo to laiko naudoja visi JAV prezidentai.
Šiandien naudojamas Barako Obamos limuzinas, kurį apsauga vadina „Cadillac One“ (aliuzija į prezidento lėktuvą, kurio kodinis pavadinimas „Air Force One“), pagamintas 2009 metais. Jis taip pat išoriškai kiek primena standartinius šio gamintojo automobilius, tačiau ne daugiau.
Automobilio techninių detalių niekas neatskleidžia, jos žinomos tik nedidelei grupei inžinierių, tačiau įvairių spėliojimų ir hipotezių – begalės.
Šio automobilio šarvai siekia 20 cm, jie gali atlaikyti nedidelio raketinio sviedinio smūgį, automobilio salonas nebijo cheminės dujų atakos, automobilio stiklas atsidaro tik vienas, jis – net 7,5 cm storio.
Automobilis aprūpintas ašarinėmis dujomis ir įprastais ginklais, specialios padangos visiškai nebijo kulkų ir skeveldrų, sumontuota palydovinė ryšio įranga. Jame galinga priešgaisrinė įranga ir atsarginiai deguonies balionai, naktinio matymo kameros ir net prezidentui tinkančio kraujo atsargos.
Automobilis varomas 6,5 l dyzelinio variklio, kuris naudojamas sunkvežimiuose, jis pasiekia maksimalų 100 km/h greitį per 15 sekundžių, tačiau greičiau nei 100 km/val. jis važiuoti negali.
