Vaizdo žaidimas su viena gyvybe
„Manau, kad per šią kelionę priekinio stabdžio ir sankabos svirteles aš paspaudžiau daugiau kartų, nei per visą savo gyvenimą. Turėjome devynias dienas intensyvaus važiavimo, kuris atrodo kaip vaizdo žaidime, tik kad gyvybę turi vieną“, – jau po kelionės juokėsi K.Mieliauskas.
Lietuvis kartu su indu Deepak Kamath ir airiu Deckanu McEvoy keliavo aplink mažiau pažįtamą pietinę Indijos dalį palei Indijos vandenyną. Nuo Goa valstijos vakarų pakrante užsukant į Bangalūrą iki Čenajaus palei rytų pakrantę. 3 000 km maršrutas žinant Karolio įpročius per dieną sukti po daugiau nei 1 000 km neatrodo itin sudėtingas, tačiau eismas Indijoje visiškai kitoks. Keliai užgrūsti, juose vyrauja chaosas. Greitai nepavažiuosi, ir per visą dieną nenuvažiuosi daugiau nei 350 km.
„Važiavau kaip žaidime, tik su viena gyvybe. Iš anksto žinojau, kad jeigu neprisitaikysiu prie vietinio eismo, tikriausiai žūsiu. Džiugu, kad turėjau gerus vedlius ir eismą pavyko jį perprasti per pirmuosius kelionės kilometrus. Pirmas įspūdis – čia negalioja jokios taisyklės. Ir iš tiesų indai labiausiai laikosi vienos pagrindinės taisyklės: neatsitrenkti į nieką kitą. Tad eismo dalyvių budrumas ten visai kitas. Tada prasideda signalizavimas. Tačiau jis skirtas įspėti kitus apie tavo buvimą. Tai kaip kelio prieš save valymas. Signalizavimo daug ir jis tik įspėjamasis, tad nebūtina taip kreipti į jį dėmesio“, – apie eismo ypatybes pasakojo K.Mieliauskas.
Manau, kad per šią kelionę priekinio stabdžio ir sankabos svirteles aš paspaudžiau daugiau kartų, nei per visą savo gyvenimą.
Pasakojo apie keliones ir Lietuvą
Vienas pagrindinių šios kelionės tikslų – susitikimai su vietinėmis motociklininkų bendruomenėmis. Ankstesni lietuvio nuotykiai, tokie kaip kelionė motociklu į šalčiausią apgyvendintą vietą pasaulyje ar sprintas aplink pasaulį per 40 dienų buvo pastebėti, tad Indijoje po kiekvienos sudėtingos vairavimo dienos Karoliui teko kalbėti apie savo nuotykius ir atsakinėti į smalsių klausytojų klausimus.
Per 9 dienas buvo surengta 10 susitikimų ir spaudos konferencijų, lietuvis mirgėjo visuose didžiausiuose ir regioniniuose Indijos laikraščiuose. Karolis juokiasi, kad sunkiausia dalis būdavo asmenukės pasidarymas su kiekvienu klausytoju po susitikimo, mat indams tai yra itin svarbu. Tuo tarpu jis šypsodamasis tarė, kad tą daryti buvo verta, mat jam asmeniškai buvo labai svarbu ir džiugu pasakoti apie savo gimtinę ir tėvynę tolimame krašte gyvenantiems žmonėms, kurie net ne itin nutuokė, kad tokia Lietuva išvis egzistuoja.
Kas kelionės metu lietuviui buvo sunkiausia? Jis sako, kad karštis bei drėgmė.
Motociklą nori turėti savo garaže
Karolį kartu su airiu Deckanu į šią kelionę pakvietė patys indai, su jais keliavo ir vietinis keliautojas motociklu Deepakas. Kelionei po Indiją neatsitiktinai buvo pasirinkti „Royal Enfield“ motociklai. Tai klasikinis britiškas prekės ženklas, kurį išgelbėjo Indai. Jie ir toliau gamina modernius, tačiau klasikinio dizaino motociklus, kurie pasižymi paprastumu.
„Vienas iš tikslų buvo ir išbandyti Indijoje gaminamus „Royal Enfield“ motociklus. Ką galiu apie juos pasakyti? Tai geri motociklai. Pats važiavau „Enduro“ klasės „Himalayan“ modeliu, kuris yra itin manevringas ir lengvas, jis turi paprastą konstrukciją, bet kartu visas moderniausias technologijas, įskaitant ABS sistemą.
Mano kasdienis motociklas tikrai nėra toks manevringas kaip šis. 400 cm3 darbo tūrio variklis gal ir nėra itin galingas, bet jo visiškai užtenka. Žinant, kad toks modelis Lietuvoje, pas importuotojus „Motorider“ kainuoja mažiau nei 5 tūkst. eurų, dabar jau pats svarstau apie tokio motociklo turėjimą savo garaže“, – apie transporto priemonę įspūdžiais pasidalino Karolis.
Kas kelionės metu lietuviui buvo sunkiausia? Jis sako, kad karštis bei drėgmė. Oro temperatūra per pusantros savaitės dienomis taip ir nenukrito žemiau 40 laipsnių temperatūros, o drėgmė buvo tokia, kad sustojus ir nulipus nuo motociklo prakaitas kūnu tiesiog žliaugė. Motociklininkas geriamo vandens naudojo daugiau, nei jo plieninis žirgas benzino.
