Apleisti miestai įspūdžio nebedaro
850 km. Tokį atstumą Karolis Mieliauskas „KTM 790 Adventure“ motociklu per dieną įveikia Amerikoje. Kad ir kaip tai keistai skambėtų, bet aplink pasaulį keliaujantis lietuvis sako, kad kelionė per Ameriką jam yra sunkesnė nei važiavimas per Sibirą. Čia labiausiai vargina karštis. 36 laipsniai pavėsyje. O pavėsio nelabai yra. Tik degalinėse.
Tūkstančiai kilometrų nuo vakarų pakrantės praplaukė smėlio dykynėmis, pro kurias driekiasi legendinis, kadaise skirtingus Amerikos krantus jungęs „Route 66“ kelias. Dabar jo aukso amžių mena tik apleista infrastruktūra.
„Pirmąją dieną važiuojant „Route 66“ visos apleistos degalinės, kavinės ir moteliai darė įspūdį. Antrąją tai jau tapo per saldu. Visos tos apleistos vietovės – turistų išfotografuoti dalykai. Eilinį kartą pagavus save fotografuojant tuos vaizdus pasidarė nebe taip patrauklu“, – apie turistavimą bevažiuojant prakalbo Karolis.
Lakstantys sunkvežimiai ir sustojęs laikas
Įveikti visą „Route 66“ kelią dabar nėra įmanoma. Nemažai atkarpų tiesiog uždarytos. Tačiau lygiagrečiai einančių kelių daug, rinktis yra iš ko. Vietiniai keliukai, magistralės. Tačiau Karolis bent jau Amerikos dykynėse magistralių vengė. Nesmagu važiuoti, kai motociklą lenkia milžiniški amerikietiški sunkvežimiai. Čia jie spaudžia maždaug 140 km/h greičiu. Lietuvis dievagojosi, kad gyvenime dar nebuvo tiek kartų aplenktas sunkvežimių, kiek per porą dienų JAV.
O siauri regioniniai keliukai žavi kitaip. Jie jungia miestelius, kurie dažnu atveju jau senai nebegyvenami, apleisti.
„Atvažiuoji į kaimą, kuriame yra 11 namų. 10 iš jų negyvenami ir tik viename name kažkas dar kruta. Atrodo, kad visi 10 kaimynų vienu metu atsistojo ir tiesiog išėjo. Stovi palikti rūdijantys automobiliai, rakandai. Niekas neištampyta, neišvogta. Įėjau į patalpą, kurioje kadaise baras buvo. Tai ant biliardo stalo netgi kamuoliukai palikti. Alus šaldytuve. Neišgertas viskis lentynoje. Žmonės važioja į Černobylį pažiūrėti apleistų miestų. Bet ten viskas išvogta ir išdraskyta. O čia – dūlanti autentika“, – įspūdžiais dalijosi Karolis.
Sibiras, tik kitoks
Apleisti kaimai, palei kelią nutiesti traukinių bėgiai, kuriais rieda kilometrines vagonų eiles tempiantys traukiniai, neaprėpiami horizontai tuštumos lietuviui nuotykių ieškotojui primena Sibirą.
„Skirtumas tik tas, kad čia aplinka geltona. Ten – žalia, čia – smėlis. Ir ten vėsu, o čia, Amerikoje, labai karšta. Bet gamtos platybės mena Sibirą“, – prasitarė lietuvis.
Be to, Sibire į keliautojus kėsinasi meškos, o čia – gyvatės ir skorpionai, apie kuriuos įspėja net kelio ženklai.
Kanzaso Valstija lietuvį pasitiko jau mielesniais akiai vaizdais. Prasidėjo gimtinę primenanti žaluma, medžiai, krūmokšniai. Kita stotelė – Madisono miestas Viskonsino valstijoje, kur įvyks dar vienas susitikimas su toli nuo namų gyvenančiais druskininkiečiais.
