Moterys, neseniai tapusios vilkikų vairuotojomis ir dirbančios Lietuvos transporto grupėje „Girteka Group“, dalijasi savo patirtimis ir pasakoja, ką reiškia būti moterimi prie vilkiko vairo.
Iš taksi persėdo į vilkiką
Prieš nerdama į krovinių gabenimo pasaulį, ukrainietė Oksana Fedorenko dirbo taksi vairuotoja. Sėsti prie vilkiko vairo ją paskatino noras pagerinti šeimos finansinę situaciją, pomėgis vairuoti ir vyro, dirbančio profesionaliu vilkiko vairuotoju, palaikymas.
„Šiandien Europos keliuose galima sutikti daug moterų, kurios dažnai vairuoja geriau už vyrus“, – sako Oksana. Ji pastebi, kad ši profesija dabar prieinama visiems, jei tik yra noro ir užsidegimo.
Tiesa, teisę vairuoti CE kategorijos transporto priemones ji įgijo vos prieš dvejus metus, tad neslepia, kad pradžioje lengva nebuvo. „Pirmus kartus buvo baisu ir dabar sykiais visko nutinka, bet šiandien jau pati galiu atidaryti ir uždaryti tentą ir nebijau išlipti iš mašinos kad ir 10 kartų, jeigu matau, kad negaliu tinkamai pastatyti vilkiko“, – teigia Oksana ir priduria, kad darbe jaučiasi užtikrintai ir visada gali pasikliauti kolegų pagalba.
Moteris kelyje praleidžia daug laiko, bet mėgaujasi kelionėmis ir per kassavaitines pertraukas, trunkančias 24 arba 45 valandas, spėja aplankyti įdomias vietas: „Kiekviena šalis, ar tai būtų Prancūzija, Italija ar Ispanija, yra savaip įdomi. Pavyzdžiui, neseniai aplankiau automobilių muziejų Vokietijoje. Taip pat mėgstu pasivaikščioti prie jūros, jeigu stovėjimo aikštelė yra netoli jos.“ Pasak moters, vilkiko vairuotojo profesija yra tarsi kelionė, už kurią dar ir gauni atlyginimą.
Vairuotojų stygius yra viena didžiausių problemų, su kuria susiduria krovinių gabenimo sektorius. Moterų įsitraukimas į šią sritį gali būti vienas būdų pataisyti susidariusią padėtį. Pasak Oksanos, moterų dalyvavimas gali prisidėti prie sektoriaus kokybės gerinimo.
Oksana „Girtekoje“ dirba jau daugiau nei metus, ir atrodo, kad sėsti į taksi artimiausiu metu neketina. Kaip ji juokauja, „vairuoti lengvąjį automobilį nebeįdomu“.
Visuomet domėjosi „vyriškomis“ profesijomis
Vilkiko vairuotojo profesija sužavėjo ir kitą ukrainietę – Juliją Stoliarčuk, turinčią du vaikus ir nuo vaikystės aistrą vairuoti. Naftos ir dujų gręžinių gręžėjo profesiją įgijusi Julija laužo lyčių stereotipus: „Mane visuomet domino „vyriškos“ profesijos“, – sako ji.
Moteris pasakoja, kad mėgsta būti kelyje: „Kasdien patiriu ką nors naujo: susipažįstu su naujais žmonėmis, pamatau šalių ir miestų skirtumus, žaviuosi peizažais pro langą, išmokstu daug svetimų kalbų žodžių“, – sako Julija.
Sėstis į daugiatonį vilkiką ją taip pat paskatino siekis pagerinti šeimos finansinę situaciją. Nors Julija dirba dar tik pusę metų, jau spėjo susidaryti nuomonę apie moterų vaidmenį šioje srityje: „Tai tikrai nebėra tik vyriška profesija. Nors šioje srityje vyrų yra daugiau, akivaizdu, kad situacija keičiasi. Pakrovimo ir iškrovimo punktuose vis dažniau sutinku sėkmingai dirbančių ir savo darbu patenkintų moterų.“
Julija taip pat pastebi, kad iššūkių tolimųjų reisų vairuotojams netrūksta. Pasak jos, vairavimas naktį reikalauja papildomų įgūdžių, o nusipirkti maisto produktų kartais tampa problema, nes ne visuomet parduotuvės yra netoli stovėjimo aikštelių. Tačiau moteris, kaip ir daugelis kitų vilkikų vairuotojų, jau spėjo pamėgti gaminti maistą ant nešiojamos viryklės.
„Šioje profesijoje reikia viską planuoti: miegą, kelionę, atvykimą į pakrovimo ir iškrovimo vietas ir taip toliau“, – sako Julija.
Nuotolinė mama
Abi moterys tvirtina, kad sėkmingai derinti vilkiko vairuotojo profesiją su šeimos gyvenimu įmanoma net ir turint vaikų. „Pagrindinis dalykas – kad šeima suprastų, kur mama išvyko“, – sako Oksana, auginanti 13 metų sūnų, ir priduria, jog išmoko tikrinti vaiko namų darbus nuotoliniu būdu. Moteris juokiasi sakydama, kad nuotoliu ji kontroliuoja net ir tai, kaip jos vyras tikrina sūnaus namų darbus.
Julija, auginanti du nepilnamečius vaikus, taip pat padeda jiems atlikti namų darbus nuotoliu. Ji pastebi, kad vaizdo skambučiai labai padeda: „Mes juokiamės ir verkiame internetu.“
Moterys džiaugiasi, kad šioje profesijoje jos gali lengvai planuoti laiką ir dažniausiai dirba kadencijų principų, kai 54 dienas praleidžia kelyje ir mėnesį – namie su šeima.
Svarbiausia, kaip sako Julija, daug kalbėtis su šeimos nariais ir įvesti sistemą. Kol moters nėra namie, vaikus prižiūri jos sesuo. „Mes sutarėme, kad aš uždirbu pinigus, o jie tvarkosi patys ir stengiasi manęs netrukdyti dėl smulkių dalykų. Šeima supranta, kad mamytė yra kelionėje“, – sako Julija.
Moterys keičia krovinių gabenimo sektoriaus veidą
Moterys į krovinių gabenimo ir logistikos sektorių atsineša unikalių įgūdžių ir patirties.
„Manau, kad merginos ir moterys yra atsakingesnės“, – sako Julija.
Ji moterims, svarstančioms apie vilkiko vairuotojo profesiją, pataria nebijoti ir bandyti: „Ar ši profesija jums tinkama, suprasite tik tuomet, kai sėsite prie vairo ir nuvažiuosite bent kelis tūkstančius kilometrų.“
Oksana prisipažįsta, kad ne visuomet pavyksta viską padaryti teisingai iš pirmo karto. „Aš neišlaikiau bandomojo važiavimo iš pirmo karto, bet nenuleidau rankų ir stengiausi iš visų jėgų“, – atvirauja moteris ir akcentuoja, kad, jeigu trokštate vairuoti vilkiką, jums tikrai pavyks.
