Ypač dabar, kai eismo ir kelių būklė itin sudėtinga dėl sniego, kiekvienam vairuotojui naudinga prisiminti, ką daryti patekus į eismo įvykį. „Lietuvos draudimo“ duomenimis, 2021 metais autoavarijų fiksuota daugiau nei 63 tūkst., o išmokėta suma viršija 61 milijoną eurų.
Eismo įvykiai – dažna kasdienybė
Draudimo ekspertas Artūras Juodeikis pažymi, kad patekimas į kelių eismo įvykį išties yra stresinė situacija ir primena, ką svarbu žinoti, į ką atkreipti dėmesį ir kaip likti neapgautam.
„Automobilių avarijos nutinka kasdien – vienos būna didesnės, kitos ne tokios didelės, tačiau net menkiausias susidūrimas gali būti tikras iššūkis. 2021 metais, vertinant tiek privalomojo, tiek ir kasko draudimo žalas, „Lietuvos draudimas“ užfiksavo net 63 tūkst. 468 nelaimingus įvykius, kurių žaloms atlyginti buvo skirta daugiau nei 61 milijonas 770 tūkst. eurų suma“, – komentuoja Artūras Juodeikis, „Lietuvos draudimo“ Operacijų departamento vadovas.
Anot jo, vidutinė kelių eismo įvykio suma viršija 1,1 tūkst. eurų sumą, o pernai metais maksimali išmoka už eismo įvykį buvo 79 tūkst. eurai.
„Žvelgiant į tokius skaičius, norisi pasidalinti su vairuotojais esminiai patarimais, į ką svarbu atkreipti dėmesį ir ką vertėtų žinoti, kad automobilio avarijos situacija būtų bent kiek paprastesnė.
Visų pirma, įvykus autoavarijai, reikia įsitikinti, ar pats vairuotojas nėra sužalotas, ar nesužaloti kiti automobilio keleiviai. Jei visgi yra sužeistųjų – pasistenkite suteikti būtiną pirminę pagalbą ir kvieskite medikus.
Jei nėra sužeistųjų, pasistenkite nusiraminti. Nesvarbu – tai stambus ar smulkesnis eismo įvykis, vis tiek į šoką, smūgį, susidūrimą žmonės natūraliai reaguoja, jie sutrinka. Svarbu neskubėti pildyti eismo įvykio deklaracijos – geriau pirmiausia bent trumpai pasikalbėti su artimaisiais, papasakoti kas ir kur įvyko, aptarti tai su kitu eismo įvykio dalyviu – tuomet lengviau suvokti situaciją, aplinkybes ir reaguoti ramiau, atidžiau“, – komentuoja Artūras Juodeikis.
Draudimo ekspertas taip pat pažymi, kad saugumas itin svarbus, todėl prieš išlipant iš automobilio svarbu įsitikinti, ar taip galima elgtis.
„Nutinka ir taip, kad žmonės nukenčia išlipę iš automobilio ar vaikščiodami aplink autoįvykio vietą, ypač tamsiu paros metu. Būtina užsidėti šviesas atspindinčią liemenę, prieš autoįvykio vietą pastatyti įspėjamąjį ženklą, kuris privalo būti automobilio komplektacijoje“, – sako „Lietuvos draudimo ekspertas.
Artūras Juodeikis išskiria ir kelio ženklinimą.
„Atidžiai apžiūrėkite ir užfiksuokite telefonu visus kelių eismo ženklus, kurie yra aplink įvykio vietą. Tai išties svarbu ir efektyvu – jei kyla klausimų, ypač jei nerandamas bendras sutarimas dėl kaltės – daug lengviau įrodyti tam tikrą savo poziciją ir ją pagrįsti“, – kelių ženklinimą išskiria A. Juodeikis.
Anot jo, nuotraukos yra svarbus elementas ir vertėtų ne tik nufotografuoti automobilį, patį eismo įvykį, bet ir, atsižvelgiant į aplinkybes, užfiksuoti vaizdą iš toliau – su visa aplinka, sankryža, kelių ženklinimu.
„Jei kyla klausimų ar neaiškumų – drąsiai galite skambinti ir pasikonsultuoti su policijos pareigūnais dėl atsakomybės, jei tik kyla klausimas ar ginčas, kas yra kaltas dėl eismo įvykio. Žinoma, jei nepavyksta priimti abipusio susitarimo – policiją vertėtų kviesti į pačią eismo įvykio vietą“, – pataria A. Juodeikis.
Galiausiai „Lietuvos draudimo“ ekspertas atkreipia dėmesį, jog pildant eismo įvykio deklaraciją taip pat vertėtų neskubėti ir parašą dėti tik nurimus emocijoms. Kaip sako Artūras Juodeikis, yra tekę susidurti su tokiomis situacijomis, kai pagrindiniu keliu važiavęs vairuotojas pripažįsta kaltę ir tik po kiek laiko suvokia, jog jis nėra kaltas.
„Kur kas labiau stresą sumažina elektroninės deklaracijos pildymas – tai išties patogi ir paprasta platforma, kurioje viskas labai aišku. Sistema pasirūpina, jog būtų užpildyta visa privaloma informacija, nereikia atlikti jokių papildomų veiksmų – susisiekti su savo draudimo bendrovėmis, siųsti ar skenuoti deklaraciją. Taupome tiek popierių, tiek laiką. Be to, kai procesas tampa tiesesnis – ir žalos atlyginimas klientą pasiekia greičiau“, – sako Artūras Juodeikis.
LR transporto priemonių draudikų biuras patikina, jog elektroninėje deklaracijoje praktiškai neįmanoma padaryti klaidų ir ragina pasitikėti sistema.
„Prisijungus prie www.draudimoivykiai.lt internetinio puslapio, elektroninės deklaracijos pildymo proceso metu veikia vedlys, kuris neleidžia pereiti prie kito žingsnio, jei pirmajame liko neužpildytų laukų. Tai išties patogu ir tuo įsitikina patys vairuotojai – lyginant 2020 metus su 2021 – pastaraisiais metais elektroninės deklaracijos pildymas išaugo 4 kartus“, – teigia LR transporto priemonių draudikų biuro atstovė Kristina Labuckienė.
Kaip pastebi Artūras Juodeikis, visuomenė vis dažniau naudojasi skaitmeninėmis asmens atpažinimo priemonėmis, kaip kad mobilusis parašas, Smart ID programėlė ar tiesiog elektroninė bankininkystė, todėl ir e.deklaracijos nebėra bauginančios.
„Visa informacija apie automobilį, transporto priemonės draudėją bus užpildyta automatiškai, todėl nereikia gaišti laiko ir rūpinti, kad niekas nebūtų praleista. Vairuotojui lieka tik pasirūpinti teisingu užpildymu apie patį eismo įvykį. Be to, tai išties patogu, nes elektroninė deklaracija yra susieta su savitarna „SavasLD“ – žala yra iš karto registruojama bei vairuotojas pats gali pasiskaičiuoti išmoką, todėl procesas yra automatizuotas, greitas ir paprastas“, – sako Artūras Juodeikis.
Anot eksperto, padėti gali ir eiliniai praeiviai.
„Niekas kitas geriau nežino, kas atsakingas už eismo įvykį, nei patys eismo dalyviai. Tiesa, užsienio valstybėse, ypač Vokietijoje, populiaru pasitelkti liudininkus. Tikrai būna žmonių, ypač miestuose, kurie matė iš šalies nutinkančią nelaimę ir gali paliudyti, jei eismo dalyviai tarpusavyje nesutaria dėl tam tikrų įvykio detalių“, – komentuoja A. Juodeikis.
