Geriausias metų pasiūlymas! Prenumerata vos nuo 0,49 Eur/mėn.
Išbandyti
08 06 /08 11 10:55

Kada elektromobilis tampa „žalias“, lyginant su benzininiu automobiliu?

Šis klausimas dažnai sulaukia diskusijos: kada elektromobilis, lyginant su analogišku automobiliu, kurį varo vidaus degimo variklis (VDV), tampa „žalias“? Juk reikia atsižvelgti į daugybę sudedamųjų dalių: abiejų transporto priemonių gamybos procesą, eksploatacijos sąlygas, techninę būklę. Ir, žinoma, pagrindinė sąlyga yra ta, kad elektromobilio vairuotojas turi jį įkrauti tik iš atsinaujinančių šaltinių išgauta elektra. Antraip EV „žalumo“ idėja netenka prasmės.
Elektromobilio ir benzinu varomo automobilio palyginimas
Elektromobilio ir benzinu varomo automobilio palyginimas / 15min ir 123RF koliažas

Apie elektromobilių finansinius, ekologinius ir praktinius aspektus diskutuosime jau rugpjūčio 22 d. Vilniuje, Lukiškių aikštėje vyksiančiame „eJudėjimo“ festivalyje. Ypatingi jo svečiai – geriausi ekspertai ir moderniausi Lietuvoje parduodami elektromobiliai.

Nuo ko priklauso, kada elektromobilis tampa „žalesnis“

Taigi, jei galvojame apie tvarumą, žalumą ir žiedinę ekonomiką, bet kokias transporto priemones turėtume naudoti atsakingai. Tas pasakytina ir apie važiavimo manierą (efektyvus važiavimas, sumaniai stabdant ir protingai akceleruojant), ir apie energijos pasirinkimą (ne iškastinis kuras), ir apie techninę automobilio priežiūrą siekiant, kad jis tarnautų ilgiau. Nes atsarginių detalių gamyba – tai naujos, papildomos emisijos.

Keleto didžiausių automobilių gamintojų paklausėme, kada, jų nuomone, elektromobilis tampa „žalias“, palyginus su VDV varomu automobiliu.

Bet prieš tai pažvelkime, ką šiuo klausimu sako pasaulio tyrėjai. Pasirodo, „lūžio taškas“, kai elektromobilis tampa „žalias“ palyginus su VDV, dar labai priklauso ir nuo šalies, kurioje automobiliai važinėja. Taip pat ir nuo to, kurioje šalyje transporto priemonės pagamintos. Nes ES ekologijos standartai griežtesni, nei, tarkime, Kinijos ar Indijos.

Išsamus tyrimas: įvertino tūkstantį parametrų

Savo paskaičiavimus pateikė „The Ecoexperts“ ir agentūra „Reuters“. Šie patikimi šaltiniai teigia, kad naujutėlaite „Tesla Model 3“ reikia nuvažiuoti vidutiniškai 13 500 mylių (21 725 km), kol taršos svarstyklių matuoklė nusvirs elektromobilių naudai, „Tesla“ lyginant su benzinu varomu sedanu.

Agentūra naudojo „Argonne National Laboratory“ laboratorijos Čikagoje duomenų modelį, kuris leidžia apskaičiuoti įvairių automobilių ilgalaikes emisijas, įskaitant ne tik variklių išmetamus teršalus, bet ir plastiko bei įvairių metalų panaudojimą (taip pat ir EV baterijose naudojamus metalus). Iš viso buvo vertinama apie tūkstantį skirtingų parametrų.

Laboratorijos energetikos sistemų analitiko Jarodo Cory Kelly teigimu, elektromobilių (ypač jų baterijų) gamybos proceso metu į atmosferą išmetama daugiau anglies dvideginio nei konstruojant automobilius su vidaus degimo varikliais (VDV). Taip nutinka daugiausia dėl mineralų gavybos ir energijos elementų gamybos. Vėliau, jau eksploatacijos metu, elektromobilis „atsigriebia“.

Tačiau CO2 skirtumų apskaičiavimai, pradedant nuo automobilio pardavimo dienos iki pat gyvavimo ciklo pabaigos gali labai skirtis. Todėl ir „lūžio taškas“ gali būti skirtingas, atsižvelgiant į vartojimo įpročius ir netgi kiekvienos valstybės elektros gavybos infrastruktūrą.

Šiuo atveju, anot agentūros, palankiausia šalis kuo greičiau pasiekti lūžio tašką būtų Norvegija, kurioje beveik visa energija pagaminama iš atsinaujinančių šaltinių (vėjas, saulė, vanduo). Šioje šalyje net maisto produktus išvežiojantys sunkvežimiai (įmonės „Asko“ pavyzdys) vis dažniau varomi elektra, o ne dyzelinu.

Lietuvoje, pavyzdžiui, „Ignitis ON“ tinkle, visa elektromobiliams įkrauti skirta elektra yra pagaminta iš atsinaujinančių energijos išteklių.

Taigi, jei lygintume ne sunkvežimius, o lengvuosius „Tesla Model 3“ su 54 kWh baterija ir benzinu varomą sedaną „Toyota Corolla“, Norvegijoje pakaktų nuvažiuoti 13 518 km, kol EV pranoktų VDV „žalumo“ lenktynėse.

„Ignitis ON“ tinkle, visa elektromobiliams įkrauti skirta elektra yra pagaminta iš atsinaujinančių energijos išteklių.

Tačiau, jei šiuos du automobilius gretintume JAV, kur iki 23 proc. elektros energijos išgaunama deginant iškastinį kurą, gautume visai kitokius rezultatus. „Lūžio tašką“ pasiektume automobiliams nuvažiavus tik 278 659 km!

Europos Sąjungos statistika

Portalas „The Ecoexperts“ sutinka, kad nėra vieno vienintelio teisingo skaičiaus, nusakančio ribą, kada elektromobilis tampa pranašesnis ekologijos lenktynėse. Tačiau pateikia labai įdomų grafiką pagal skirtingas valstybes, lygindamas pirmąjį masinės gamybos elektromobilį „Nissan Leaf“ ir vidutinį vidaus degimo varikliu varomą automobilį ES šalyse.

The EcoExperts iliustr./Nissan Leaf ir VDV automobilių CO2 pėdsako palyginimas
The EcoExperts iliustr./Nissan Leaf ir VDV automobilių CO2 pėdsako palyginimas

Diagramoje pateikti skaičiai įvertinant viso transportų priemonių gyvavimo ciklo eksploatacijos metu į atmosferą išmetamus teršalus, ir naftos, alyvos gamybos proceso emisijas, ir transportavimą, ir baterijos ir elektros gamybos procesą. Akivaizdu, kad elektromobilis yra gerokai švaresnis.

Andrzejus Gemra: kokie didžiausi iššūkiai?

„Renault Group“ elektromobilumo ekspertas Andrzejus Gemra apibendrina, kad, lyginant vidaus degimo varikliu (VDV) varomo automobilio ir elektromobilio ekologiškumą (anglies pėdsaką), reikėtų atsižvelgti į visus automobilio eksploatavimo etapus:

1. žaliavų ir medžiagų tiekimą gamybai (gavyba, perdirbimas),
2. automobilio/elektromobilio gamybą,
3. degalų gamybą (iškastinis kuras, elektros energija),
4. automobilio naudojimas: išmetamųjų dujų išmetimai (CO2 išmetimai iš išmetamųjų vamzdžių, 0 – elektromobilio atveju),
5. automobilio eksploatavimo pabaiga: atidavimas į metalo laužą ir perdirbimas.

Renault Group nuotr./VDV ir elektromobilių taršos palyginimas
Renault Group nuotr./VDV ir elektromobilių taršos palyginimas

Didžiausią teršalų kiekį (taip pat ir CO2) vidaus degimo varikliu varomas automobilis išmeta į atmosferą 4-ajame etape (88 proc. viso išmetamų teršalų kiekio).

Elektromobiliui aktualūs 1-as ir 3-ias etapai (žaliavų gavyba ir gamyba + elektros energijos gamyba). Jei elektros energija gaminama iš atsinaujinančiųjų šaltinių, 4-ajame etape išmetamas CO2 kiekis yra lygus 0.

„Renault Group“ eksperto A.Gemros išvada: elektromobilis yra vis tiek ekologiškesnis nei vidaus degimo automobilis, net jei elektros energija gaminama ir iš neatsinaujinančių šaltinių.

Renault Group nuotr./Andrzej Gemra
Renault Group nuotr./Andrzej Gemra

Elektromobilis yra vis tiek ekologiškesnis nei vidaus degimo automobilis, net jei elektros energija gaminama ir iš neatsinaujinančių šaltinių.

Andrzejus sako, kad jau netolimoje ateityje EV gamybos procese galima sumažinti CO2 emisijas iki VDV gamybos proceso. Tą lems mažinamos emisijos žaliavų išgavimo procese bei, jau vėlesniuose procesuose, platesnės galimybės perdirbti elektromobilį, o jo baterijas panaudoti antrinėje rinkoje (pvz., buityje).

Eksperto nuomone, šiuo metu elektra varomo, nulinės taršos judumo plėtros iššūkiai yra :

– galimybė gauti elektros energijos, pagamintos iš atsinaujinančių šaltinių: saulės energijos, hidroenergijos, vėjo arba branduolinės energijos,

– galimybė naudotis elektromobilių įkrovimo infrastruktūra,

– naujų akumuliatorių, užtikrinančių ilgesnę ridą ir, svarbiausia, švaresnę gamybą, kūrimas.

Justas Nekrošius: nesvarbu, kaip „gazuoji“, EV yra žalesnis nuo pirmojo kilometro

Justas Nekrošius, „Volkswagen“ prekės ženklo atstovas Baltijos šalyse sako, kad, jau pradedant važiuoti su EV, nuo pirmo kilometro jis yra „žalesnis“ nei automobilis su VDV. Elektromobilio CO2 emisija yra lygi 0 (jei naudojame „žalią“ energiją), o VDV – yra ne nulinė ir labai priklauso nuo variklio tipo ar važiavimo stiliaus.

„Taigi įdomu pažymėti, kad daug „gazuojant“ iš karto labai padidėja VDV CO2 emisija, tuo tarpu elektromobiliu – „gazuok negazavęs“ – CO2 emisija lieka nulinė“, – pabrėžia Justas Nekrošius.

Asm. albumo nuotr./„Volkswagen“ prekės ženklo vadovas Baltijos šalyse Justas Nekrošius.
Asm. albumo nuotr./„Volkswagen“ prekės ženklo vadovas Baltijos šalyse Justas Nekrošius.

Tačiau J.Nekrošius pažymi, kad paskaičiuoti tikslias, su atskiru automobiliu susijusias CO2 sąnaudas komplikuota, todėl nėra duomenų, kad VDV variklio gamybos procese yra sunaudojama mažiau CO2 nei EV.

EV, nuo pirmo kilometro jis yra „žalesnis“.

Tuo tarpu atvirkštiniam teiginiui, kad EV gamybos procese sunaudojama mažiau CO2 nei VDV patvirtinti yra: dažniausiai gamintojai EV automobilius gamina moderniose, pertvarkytose ir tvarumo parametrais pasižyminčiose gamyklose.

„eJudėjimo“ festivalis – rugpjūčio 22 d.

Ne taip seniai elektromobiliai buvo fantastinių filmų rekvizitai, o dabar jų vis daugiau rieda mūsų šalies keliuose. Tiesa, apie tokias transporto priemones dar sklando nemažai mitų ir ne vienas vairuotojas susimąsto, ar jomis važiuoti apskritai apsimoka. Sužinoti, kaip yra iš tiesų, vilniečius ir miesto svečius jau netrukus pakvies išskirtinis renginys – „eJudėjimo“ festivalis.

Naujienų portalo 15min ir „Ignitis“ organizuojamas „eJudėjimo“ festivalis vyks rugpjūčio 22 d.

Festivalio metu elektromobilių naudotojai dalinsis savo patirtimi, ekonomistai skaičiuos, ar elektromobilis apsimoka, o ekspertai, automobilių bandytojai ir žinomi žmonės diskutuos apie šios transporto rūšies praktiškumą ir ekologiškumą.

Suprasti akimirksniu

  • Kas? „eJudėjimo“ festivalis
  • Kada? Rugpjūčio 22 d., nuo 13 val.
  • Kur? Lukiškių aikštėje, Vilniuje
  • Daugiau informacijos paspaudus – ČIA

Besidominčių lauks naudingi pranešimai apie paramos priemones, kuriomis galima pasinaudoti, bei patarimai, ką svarbu žinoti perkant nenaują elektromobilį.

Kad viskas neliktų tik kalbomis, atėję į renginį galėsite vienoje vietoje išvysti visą būrį skirtingų gamintojų elektromobilių. Taip pat bus galimybė gyvai pabendrauti su juos parduodančiais atstovais bei susitarti dėl bandomųjų važiavimų.

Jau dabar galime pasakyti, kad renginyje pamatysite ne tik labiausiai prieinamus elektromobilius, kainuojančius nuo 20 tūkstančių eurų, bet ir tikras „bombas“, kurios išvysto net 650 arklio galių ir šimtą kilometrų pasiekia per 3,4 sekundės!

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Progimnazijos direktorė D. Mažvylienė: darbas su ypatingais vaikais yra atradimai mums visiems
Reklama
Kodėl namui šildyti renkasi šilumos siurblį oras–vanduo: specialisto atsakymas
Reklama
Skrydžio režimu: atviras „Gurtam“ vadovo interviu su Benediktu Vanagu
Reklama
Kokias tvoras ir kodėl šiemet renkasi namų savininkai?