Įdomu tai, kad elektromobiliai egzistavo šalia vidaus degimo variklių jau apie 100 metų ir vieną pirmųjų pagamino ne kas kitas o „Porshe“ automobilių kūrėjas Ferdinandas Porshe. Tai nėra nauja technologija. Tačiau tikrasis proveržis įvyko 2011 metais, kai „Tesla“ rinkai pristatė „Model S“ sedaną – įprasto dydžio automobilį, galintį viena įkrova nuvažiuoti iki 400 km. Žmonės tada pamatė, kad elektromobiliai važiuoja dinamiškai ir tyliai, be jokių vibracijų, ir pasižymi dideliu sukimo momentu.
Elektromobilių revoliucija Norvegijoje ir Vakarų Europoje
2011 m. elektromobilio garsas bei dinamika daugeliui buvo „kosmosas“, o dabar interneto forumuose verda diskusijos, kas kietesnis: „Tesla“ ar „Porsche“? Kas toliau nuvažiuos: „Volkswagen“, „Audi“, „Jaguar“, o gal „Nissan“?
Arba dar geriau: skaitytojai komentaruose ginčijasi, ar pakaks Lietuvai naujų elektromobilių kvotos, nes kiekvieną naują modelį akimirksniu išgraibsto Norvegijos, Olandijos ar Vokietijos vairuotojai. Pirkėjų eilės prie elektromobilių pačios ilgiausios ir populiariausi modeliai užsakyti nuo pusmečio iki kelių metų į priekį. Joks vidaus degimo variklio modelis tokia paklausa pasigirti jau seniai negali.
Norvegijoje elektromobilių skaičiaus augimas – milžiniškas. Rugpjūtį šioje šalyje registruota 4713 naujų elektromobilių, o iš viso šiais metais – 43 397. Vokietijoje per tą patį laikotarpį – 42 023.
Lietuva – gerokai mažesnė valstybė, pragyvenimo lygis čia taip pat žemesnis, todėl tokiais skaičiais pasigirti negali. Vis dėlto mūsų šalyje galima pamatyti net ir naujausių elektromobilių modelių, tarkime „Tesla Model 3“.
Lūžis laukia nuo 2025 metų
Įmonės „Regitra“ duomenimis, 2019 m. rugsėjo 1 d. Lietuvoje buvo registruoti 1229 elektromobiliai. Palyginkime su 2014 m., kai jų buvo tik 63.
Tačiau įmonės „Ignitis“ (buv. „Lietuvos energijos tiekimas“) generalinio direktoriaus Dariaus Montvilos teigimu, elektromobilių pasiūla pasaulyje nuo 2020 metų itin didės, nes beveik visi automobilių gamintojai pristato savo elektrines automobilių versijas. O tokie koncernai kaip „Daimler“, „Volvo“ ir kiti skelbia apie sustabdytas investicijas į naujų vidaus degimo variklių kūrimą ir viso gaminamo automobilių spektro elektrifikavimą per artimiausią dešimtmetį.
Didysis lūžis, planuojama, įvyks 2025–2026 metais, kai elektromobiliai taps pigesni už vidaus variklį turinčius automobilius be jokių skatinimo formų. Gaminti automobilius, ypač jų baterijas, taps žymiai pigiau tiek dėl masto, tiek ir dėl naujų technologijų bei didėjančios konkurencijos.
Kaip sukurti ekonominę naudą EV vartotojui
Lietuvos elektromobilių asociacijos vadovas Laurynas Jokužis pastebi, kad šiuo metu elektromobilių plėtrą gali skatinti ir ekonominė nauda, kurią sukuria didelės mokesčių lengvatos arba subsidijos.
Tarkime, Norvegijoje pirkdamas naują „tradicinį“ automobilį vartotojas kartu su registracijos mokesčiais sumoka 180 proc. jo kainos. O perkant elektromobilius tokie žvėriški mokesčiai netaikomi. Be to, už elektrines transporto priemones norvegams visai nereikia mokėti PVM. Štai jums akivaizdi nauda vartotojui, nebekalbant apie galimybę važinėti po Oslo centrą elektromobiliu (toliau – EV) ir kvėpuoti švariu oru vaizdinguose fiorduose, – elektromobilis yra gerokai pigesnis už tradicinę transporto priemonę.
„Ignitis“ generalinis direktorius Darius Montvila taip pat siūlo remtis gerąja Europos praktika. Ji rodo, kad geriausiai elektromobilių plėtrą skatina vadinamoji „bonus/malus“ sistema, kurios esmė yra ta, jog teršėjas turi subsidijuoti švarų transportą. Pavyzdžiui, Norvegijoje dyzelinis „VW Golf“ kainuoja tiek pat, kiek ir elektrinis „e-Golf“, nepaisant to, jog elektromobilio savikaina beveik dvigubai didesnė. Ir ši sistema veikia puikiai visose šalyse, kur tik yra taikoma.
Sparti įkrovos stotelių plėtra
Susisiekimo ministerijos atstovė Edita Banienė pripažįsta, kad elektromobilių naudojimo skatinimas Lietuvoje iki šiol buvo labiau paliktas miestų iniciatyvai. Miestai jau leidžia elektromobiliams naudotis viešojo transporto juostomis, elektromobilių savininkai nemoka už automobilių stovėjimą, tačiau valstybės teikiamomis skatinimo priemonėmis su Skandinavijos šalimis kol kas lygintis negalime.
Kol laukiama valstybės aktyvesnio skatinimo neteršiantiems elektromobiliams įsigyti, elektromobilių įkrovimo infrastruktūros plėtra vyksta kur kas aktyviau.
Įkrovimo infrastruktūra turėtų būti vystoma pagrindiniuose keliuose ir miestuose. Šalia valstybinės reikšmės kelių įrengtos 25 didelės galios įkrovimo prieigos, kad būtų užtikrintas susisiekimas ne tik miestuose, bet ir tarp jų. 17 Lietuvos savivaldybių pasinaudojo Europos Sąjungos investicijomis ir iki 2020 m. pabaigos įrengs elektromobilių įkrovimo prieigų.
Iš viso planuojama pagrindiniuose keliuose įrengti 56 elektromobilių įkrovimo prieigas: 33 didelės galios ir 23 įprastos galios.
Lietuva – aktyviausia Baltijos šalyse
Sostinėje šiuo metu jau veikia apie 130 elektromobilių įkrovimo prieigų. Privatus sektorius taip pat planuoja elektromobilių įkrovimo infrastruktūros plėtrą ne tik miestuose, bet ir šalia valstybinės reikšmės kelių.
Darius Montvila, įmonės „Ignitis“ vadovas, pastebi, kad pagal vykdomą intensyvią elektromobilių įkrovimo infrastruktūros plėtrą esame aktyviausi Baltijos šalyse. Ypač šiuo klausimu išsiskiria Vilnius.
Čia jau spalio pradžioje turėsime per 70 greito ir ypač greito įkrovimo stotelių. Kitaip tariant, įkrovimo infrastruktūros klausimai sprendžiami labai aktyviai ir elektromobilių turėtojai galės kaip Norvegijoje ar Olandijoje rinktis, kur įkrauti savo transporto priemones.
Vis dėlto, D.Montvilos nuomone, kol kas mums labai trūksta bendro tarpinstitucinio požiūrio į tvarų transportą. Tačiau gera žinia yra ta, kad bendras vadinamasis „transeuropinis CO2 mokestis“ netrukus šią situaciją pakeis. Lietuva taip pat privalės spręsti šią problemą, priešingu atveju mokėsime baudas, kurios sieks 30 mln. eurų per metus.
Didžiausias proveržis – baterijų efektyvumas
Didžiulis elektromobilių entuziastas, Lietuvos elektromobilių asociacijos vadovas Laurynas Jokužis, paklaustas, kaip galima iliustruoti technologinį EV proveržį, siūlo pažvelgti į baterijų evoliuciją: naujausia „Tesla“ su tokio paties svorio baterija nuvažiuoja dvigubai toliau nei pirmieji modeliai. Žinoma, daugelis entuziastų garsiai svarsto, kad reikėtų „baterijų revoliucijos“, tačiau L.Jokužio pateikti faktai rodo, kad ir EV baterijų evoliucija labai sparti, efektyvumas didėja:
„Prieš 6–7 metus baterijos kilogramas generuodavo 100 vatvalandžių (Wh), arba 10 kg baterijos vienai kWh išgauti, o dabartinių baterijų efektyvumas siekia 260–280 Wh kilogramui. Taigi apie 4 kg – 1 kWh. O 2023 m. jau planuojama pasiekti 350 Wh kilogramui. Taigi reikėtų tik 2,8 kg baterijos vienai kWh sugeneruoti.
Svarbu, kad pačios baterijos nebrangsta, o efektyvumas didėja sparčiai. O tai ir yra svarbiausias momentas, nes elektriniai varikliai ir valdymo sistemos yra paprastesnės ir pigesnės nei automobilių su vidaus degimo varikliais.“
Politinis sprendimas – dar šiais metais: ar bus „žaliosios zonos“?
Susisiekimo ministerijos atstovė Edita Banienė pastebi, kad tarpinstitucinė darbo grupė nagrinėjo elektromobilių naudojimo skatinimo ir jų įkrovimo infrastruktūros plėtros galimybes bei pasiūlė galimas ilgalaikes nacionalines ir savivaldos lygmens plėtros priemones. Pasiūlytos priemonės yra vertinamos. Planuojama, kad iki metų pabaigos bus priimtas politinis sprendimas.
Tarp siūlomų priemonių yra prievolė įrengti elektromobilių įkrovimo vietas naujai statomuose/renovuojamuose namuose, miestuose įvesti žaliąsias zonas ribojant vidaus degimo variklių (VDV) naudojimą, darnaus judumo fondo sukūrimas aplinkai draugiškesniam transportui skatinti, tarp jų ir subsidijų elektromobilių įsigijimui / stotelių įrengimui galimybė.
Kita vertus, jau dabar, net be politinių sprendimų, savo įkrovos stoteles turi daugybė modernių miesto biurų ar prekybos centrų. Taip pat ir 15min redakcija.
Elektromobilių parkai taps svarbiomis „miesto baterijomis“: Vehicle to Grid (V2G) technologija
Tačiau, Editos Banienės teigimu, elektromobiliai nėra vien tik alternatyvi transporto priemonė, mažinanti triukšmą ir iškastinio kuro vartojimą.
Daugelis, ko gero, jau esate skaitę apie „Tesla“ buitines saulės elektrines „Solar City“, panaudojant saulės baterijas. Bet tai – tik pirmas žingsnis: gaminti elektros energiją „švaresniu“ būdu, ją kaupti ir naudoti buityje bei įkrauti elektromobilį namų sąlygomis.
Štai „Nissan“ prieš keletą metų pristatė vystomą technologiją „Vehicle to Grid“ (liet. automobilio elektros tiekimas bendram tinklui). Taisyklė paprasta: jei gauni įsikrauti energijos už dyką, sugebėk ja dalytis, kai to labiausiai reikia bendrai infrastruktūrai.
O kaip „Vehicle to Grid“ technologija, kam to reikia? Editos Banienės teigimu, ši technologija leidžia industrinėse šalyse išnaudoti didėjantį elektromobilių skaičių mažinant elektros tinklo perviršius rytinio ir vakarinio piko metu.
Pagal šią technologiją elektromobiliai veikia kaip generatoriai (namams, darbovietėms, viešam tinklui). Pavyzdžiui, jie yra įkraunami namuose naktį ir naudoja elektros energiją, kai tinklo apkrovimas ir kaina yra mažiausi, jais nuvykstama į reikiamą vietą, pavyzdžiui, darbą, jie įjungiami į sistemą, nustatant minimalų likutį, kuris reikalingas grįžti į namus, ir elektromobilis perduoda/parduoda elektros energiją tinklui tada, kai jos labiausiai trūksta (aukščiausia kaina).
„Ignitis“ atstovo D.Montvilos teigimu, nors kol kas tik „Nissan“ gamintojas oficialiai leidžia naudotis V2G galimybėmis, tačiau ateityje tą darys visi. Nes atsiras paklausa.
Paprastai tariant, ateityje bus galima uždirbti iš to, kad elektros tinklui suteiki prieigą prie savo elektromobilio baterijos. Per metus ši suma galėtų siekti ir apie 500 eurų.
Beje, jau ir šiandien Lietuvoje yra žmonių, kurie su savo elektromobilio baterija yra „pamaitinę“ savo individualų namą ir tam naudoja elektromobilio bateriją.
„Esame skaičiavę, jog apie 17 tūkst. „Teslų“ su savo baterijomis atstoja Kruonio hidroakumuliacinę elektrinę. Šiuo metu Lietuva turi 1,4 mln. automobilių parką. Įsivaizduokite, kokį turėsime potencialą, kai jie visi bus elektriniai. O nuvežti šią energiją galima ne tik į Afrikos kaimą, bet ir į Marsą. Štai „Tesla Roadster“ visai neseniai išskrido į kosmosą“, – argumentuoja D.Montvila.
Taip, elektromobilių panaudojimo galimybės gerokai platesnės, jie gali tapti ne tik elektros kaupyklomis, bet ir pervežimo priemone. Įsivaizduokite nuošalų nuskurdusį Afrikos kaimą kur nors dykumoje be elektros. Į jį nuvažiavęs elektromobilis su talpia baterija gali tapti (bent laikinai) mobiliąja elektrine. Štai tokiomis idėjomis dalijasi elektromobilių vystytojai mokslinėse konferencijose – kaip elektromobilius panaudoti netradiciniu būdu.
Už patogesnę ateitį galima dėkoti elektromobiliams
D.Montvila žvelgia dar toliau: su elektromobilių vystymusi siejamas greitesnis autonominių automobilių atsiradimas ir paplitimas, o šis pokytis gali labai išplėsti dalijimosi ekonomikos modelį asmeninio mobilumo srityje.
„CityBee“ ar „Spark“ automobilio jau nebereikės ieškoti pačiam – jis atvažiuos pas jus ir pats nuveš į reikiamą vietą. Planuojama, kad tai ne tik sumažins asmeninių automobilių kiekį, bet ir asmeniniu automobiliu nuvažiuotų kilometrų atstumus. Naudotis dalijimosi ekonomikos platformai priklausančiu automobiliu bus paprasčiau ir pigiau.
Pokyčiai, visų pirma, prasidės miestuose. Vakarų Europos didmiesčiuose jaunimas jau dabar nebeturi vairavimo teisių, nes jų paprasčiausiai nereikia. Vilniuje, beje, jau irgi matome pirmuosius pokyčius: tiesiami nauji dviračių takai, keliamos parkavimo kainos, skatinamas automobilių dalijimasis, atnaujinamas viešasis transportas. Nuosavus automobilius galiausiai naudos tik entuziastai ir žmonės, kurie gyvena atokiau.
XXI amžiaus ženklai: ar saugiau vaikščiosime šalia Geležinio Vilko gatvės Vilniuje?
Dabar jau niekam nebekyla abejonių, kad vidaus degimo varikliai priklauso XX amžiui. Išaušo naujas amžius – elektromobilių. Mūsų elektrifikuoti miestai taps daug tylesni ir su daug mažiau transporto priemonių, švaresni ir saugesni.
„Mamos ir tėčiai nesibaimindami galės su vežimėliais eiti šalia tokių transporto arterijų kaip Ukmergės ar Geležinio Vilko gatvės Vilniuje. Mums nebereikės koncentruotis į kelią, ir tai kels mažiau streso. Kelionė žmonėms ir automobilyje praleistas laikas taps nebe kančia, o pramoga arba efektyviai panaudotu laiku (pavyzdžiui, įsirengiant mobilųjį biurą). O mūsų vaikai tikrai nebežinos, ką reiškia vairuotojo pažymėjimas, kadangi labai greitai tai taps atgyvena, nes ateitis priklauso elektrai“, – sako „Ignitis“ vadovas D.Montvila.
