Nors neįgalieji ir šiandien kasdien susiduria su kliūtimis, o infrastruktūrą reikia tobulinti nuolat ,dabartinės sąlygos yra nepalyginamai geresnės nei buvo anksčiau. Automatinės durys, pandusai, liftai, specialiai jiems skirtos platesnės vietos prekybos centrų automobilių stovėjimo aikštelėse – visuomenė juda teisinga kryptimi. Ši pažanga prasidėjo dar 17 amžiuje.
Kuo čia dėtas laikrodžių amatas
Stephanas Farffleris gimė 1633 metais Niurnberge. Kaip teigia kai kurie istoriniai šaltiniai, būdamas vos trejų metų amžiaus, Farffleris patyrė traumą, dėl kurios jo kojos buvo paralyžiuotos. Nepaisant to, užaugęs Farffleris sugebėjo išmokti laikrodžių meistro amato. Tos įgytos mechanikos žinios jam padėjo sukurti tai, ko niekas kitas tuomet neturėjo – neįgaliojo vežimėlį, kuriuo jis galėjo keliauti be kitų žmonių pagalbos.
Neįgaliojo vežimėlių būta ir anksčiau, bet juos reikėjo stumti. Farffleris gerai pažinojo laikrodžio mechanizmą, todėl vieną dieną suprato, kad didesni krumpliaračiai jam leistų rankomis sukti vežimėlio ratą. Taip Farffleris sukūrė daiktą, kuris, kaip manoma dabar, yra pirmasis tokio tipo neįgaliojo vežimėlis.
Pirmasis Farfflerio vežimėlis turėjo tris medinius ratus. Priekinis - su plačia briauna ir krumpliaračio dantimis vidinėje pusėje (juos galite pamatyti iliustracijose). Vežimėlyje sėdintis Farffleris sukdavo porą rankenų, taip sukdamas ir paprastą medinį krumpliaratį, kuris ir perduodvo sukimo momentą į priekinį ratą. Antroji Farfflerio vežimėlio versija turėjo keturis ratus, tačiau mechaniškai buvo praktiškai identiška.
Farfflerio vežimėlis tuo laiku sulaukė labai daug dėmesio, todėl ir buvo nupieštas ne vienoje knygoje.
Farffleris savo vežimėliu riedėdavo Niurnbergo gatvėmis, neišvengiamai traukdamas praeivių žvilgsnius. Tai buvo tikra inovacija, neįgaliajam suteikianti savarankiško mobilumo laisvę. Ir neblogas pavyzdys, kad išradingumu galima pasiekti viską.
Galima įsivaizduoti, kad akmenimis grįstomis gatvėmis Farffleriui važinėti buvo sunku. Jo vežimėlio ratai neturėjo jokių padangų, o apie kokią nors pakabą nebuvo galima ir svajoti. Tačiau jo išradimas nebuvo pamirštas.
Farffleris mirė 1689 metais. Jau 1695 metais jo vežimėlis buvo demonstruojamas Niurnbergo bibliotekoje.
Beje, manoma, kad Farfflerio išradimas buvo ne tik neįgaliųjų vežimėlių, bet ir dviračių istorijos pradžia. Na, bent jau taip manoma dėl mechanizmo panašumo.
