G.Kviklys teigia, kad patruliavimas nežymėtu policijos automobiliu vyksta tik šviesiu paros metu, nes šios transporto priemonės nesiskiria nuo kitų automobilių ir yra sudėtinga juos atskirti: „Nežymėtu automobiliu galima patruliuoti tik dieną, nes jis išsiskiria iš minios tik tuo atveju, kai būna įjungiami specialieji šviesos ir garso signalai. Naktį žmonės gali šių automobilių išsigąsti. Įstatymiškai yra apibrėžta, kad to daryti negalima.“
Paklaustas, kaip vairuotojams įsitikinti, kad nežymėtą policijos automobilį vairuoja tikri pareigūnai, o ne apsišaukėliai, G.Kviklys nuramina – nebus sunku: pirmiausia vertėtų įsitikinti, ar policininkai dėvi uniformą. Jeigu vairuotojui kyla įtarimų dėl policijos automobilio tikrumo, galima kreiptis trumpuoju pagalbos telefonu 112.
„Tikrą pareigūną galima atpažinti iš jo uniformos ir policijos automobilio šviesos ir garso signalų. Jeigu vairuotojams kiltų abejonių, kad tai nėra apsišaukėliai, galima skambinti bendruoju pagalbos telefonu 112 ir pasiteirauti, ar būtent tam tikrame kelio ruože patruliuoja nežymėtas policijos automobilis“, – paaiškina policijos pareigūnas.
G.Kviklio teigimu, didžiausia problema keliuose yra lenkimas tam neleistinose vietose: „Daugiausia problemų keliuose kelia lenkimas išvažiuojant į priešpriešinę eismo juostą, kai draudžiama tai daryti, būtent kertant ištisines kelio ženklinimo linijas arba sankryžas, kur yra sunkiai matomas arba avaringas kelio ruožas, kur nesimato atvažiuojančių automobilių, o tai yra didžiausia vairuotojų daroma klaida. Dėl to yra nukentėjęs ne vienas asmuo.“
Paklaustas, kaip kelių policininkai fiksuoja vairuotojų pažeidimus nežymėtais policijos automobiliais, G.Kviklys atsako, kad tai daroma dviem būdais: „Greičio viršijimo fiksavimui naudojama speciali greičio matavimo įranga. Tam, kad patikrintume, ar automobilis yra apdraustas, ar atlikta techninė apžiūra, naudojame numerių skanavimo įrangą. Automobilyje taip pat įmontuotos filmavimo kameros, fiksuojančios lenkimo pažeidimus.“
Jeigu vairuotojui kyla įtarimų dėl policijos automobilio tikrumo, galima kreiptis trumpuoju pagalbos telefonu 112.
Anot pareigūno, bauda už padarytą nusižengimą kelyje priklauso nuo pažeidimo. Jeigu vairuotojas lenkia kitą automobilį sankryžoje, kurioje tai daryti draudžiama, yra nustatyta bauda nuo 170 iki 230 eurų bei teisės vairuoti transporto priemonę atėmimas nuo 3 iki 6 mėnesių. Jeigu yra lenkiama ne sankryžoje, o tik kertama ištisinė kelio ženklinimo linija, gresia baudą nuo 30 iki 90 eurų. Tokiu atveju, kai asmuo kerta tik ištisinę kelio ženklinimo liniją ir nėra baustas per vienų metų laikotarpį, jam taikoma pusė minimalios baudos – 15 eurų.
G.Kviklio teigimu, jeigu vairuotojui yra atimama teisė vairuoti, per 15 dienų būtina sumokėti baudą ir pristatyti vairuotojo pažymėjimą į artimiausią policijos komisariatą. Teisės vairuoti atėmimas pradedamas skaičiuoti tą dieną, kai sumokama bauda ir pristatomas vairuotojo pažymėjimas. Jeigu vairuotojas to nepadaro per 15 dienų, bauda padidinama.
Kelių policininkas Asvydas Bertašius akcentuoja, kad griežtesnės nuobaudos taikomos vairuotojams, nepaisantiems policijos pareigūnų nurodymo sustoti: „Jeigu vairuotojai nekreipia dėmesio į garsinius policijos automobilių signalus ir nesustoja, turintys vairuotojo pažymėjimą asmenys gauna baudą nuo 850 iki 1200 eurų, o neturintys teisės vairuoti – baudą nuo 1 150 iki 1 450 eurų. Taip pat gali būti konfiskuota transporto priemonė.“
Anot G.Kviklio, vairuotojai turi teisę peržiūrėti vaizdo įrašą, kuriame užfiksuotas pažeidimas, ir skųsti policijos sprendimą, jeigu su juo nesutinka: „Vaizdo įrašas, kuriame užfiksuojamas pažeidimas, išimamas iš atminties kortelės ir įkeliamas į administracinių nusižengimų registrą. Kiekvienas žmogus turi teisę apskųsti policijos sprendimą. Jeigu norima šia teise pasinaudoti, vaizdo įrašą, kuriame matomas vairuotojo nusižengimas, galima peržiūrėti bet kuriame policijos komisariate.“
Kaip bebūtų, pareigūnai džiaugiasi, kad vairuotojų požiūris į nusižengimus keičiasi į gerą pusę. Jų teigimu, auga žmonių sąmoningumas ir mažėja ketinimų papirkti policijos pareigūnus. Tačiau G.Kviklys pabrėžia, jeigu vairuotojas bando papirkti policijos pareigūną, jam gresia baudžiamoji atsakomybė.
„Per paskutinius trejus metus tokių atvejų [ketinimų duoti kyšį] nepasitaikė, kas rodo, kad didėja žmonių sąmoningumas. Gerokai mažiau mėginimų papirkti policijos pareigūnus. Jeigu vairuotojas bando papirkti policijos pareigūną, pradedamas ikiteisminis tyrimas,“ – akcentuoja G.Kviklys.
Parengė Gabrielė Sagaitytė.
