Kokie yra dažniausi automobilį perkančių žmonių tipažai? Kokios kainos automobilį dažniau renkasi vidutiniškai uždirbantys asmenys? Ir kodėl turguje automobilį įsigiję asmenys iš esmės perka katę maiše? Galų gale, kaip būti tikram, kad įsigijai tai, kas už poros metų nesubyrės?
Podkaste „Laimė jaustis saugiai“ bendrovės „Deals On Wheels“ įkūrėjas Laurynas Boguševičius dalijasi patarimais iš ilgametės patirties automobilių lauke.
Vidutinio lietuvio biudžetas – iki 35 tūkst. eurų
Europos statistikos departamento duomenimis, lengvieji automobiliai visoje Europos Sąjungoje (ES) vis dar yra pats populiariausias susisiekimo būdas. Lietuva viena iš lyderių – čia automobilius gyventojai renkasi 91 proc. visų kelionių.
Panašu, kad mūsų tautiečiai, net ir neuždirbdami aukso kalnų, yra pasiryžę atrėžti savo dalį biudžeto tam, kad turėtų savo asmeninę transporto priemonę.
„Vidutinio lietuvio biudžetas, nesišvaistant ir nesitaškant prabanga, bet turint kultūringą ir padorų automobilį, yra kažkur tarp 25-35 tūkst. eurų. Tiek skiria apie 70 proc. lietuvių. Tuo atveju dar remiamasi ir į mėnesinę įmoką, nes didžioji dalis žmonių ima lizingą“, – dalijasi L.Boguševičius.
Visgi pašnekovas pabrėžia, kad konkrečių automobilių kainos kinta kas mėnesį, todėl planuoti iš anksto didelį pirkinį ne visada išeina. „Vienas prekės ženklas staiga gali pakelti kainas, o kitas tuo metu padarys akciją tam, kad atimtų tą rinkos dalį“, – sako jis.
Be išankstinių planuotojų, kurie automobilio pirkimą planuoja pusmečiu į priekį, L.Boguševičius teigia pastebėjęs ir kitokių pirkėjų tipažų. Tarkim, tie, kuriems reikia visko čia ir dabar, arba, kaip juokauja, vakar.
„Jie dažniausia būna reikliausi, labai tiksliai žino, ko jiems reikia, – tikina pašnekovas. – Tada eini į kompromisus, kad ir jis gautų tai ko nori, kaip įmanoma tiksliai.“
Trečiasis prekeivio automobiliais nustatytas žmonių tipažas – itin atsargūs žmonės, kurie dažniausia nėra gaunantys labai dideles pajamas ar tai yra jų pirmas perkamas automobilis.
„Dideli skaičiai ant sutarties gąsdina žmones, todėl su tokiais klientais reikia būti labai kantriam. Kai tie žmonės susikaups, jie tau paskambins ir paklaus. Greičiausia jie paskambins keturis kartus, klausimai kartosis, galbūt ne ta seka, todėl reikia turėti kantrybės“, – sako L.Boguševičius.
Išties, ilgametėje bendrovės direktoriaus patirtyje yra pasitaikę atvejų, kai iš tokių klientų skambučio sulauki netgi naktimis.
„Kai kurie klientai mus vadina psichologais, kartais skambina naktį ir sako: bijau. Bet tai normalu, tai didelis įsipareigojimas, penkeri metai nėra dvi dienos ar dvi savaitės, o žmonės tokio įsipareigojimo bijo. Tokius atvejus vertinu labai žmogiškai. Atsimenu, kai jau įkūręs šį verslą, pats savo baimių turėjau“, – dalijasi pašnekovas.
Daužti, skendę automobiliai ir turgaus prekeiviai
Bene didžiausia baimė perkant naudotą automobilį – tai, kad jis turės „užslėptą“ istoriją, paženklintą avarijų ar skendimų vandeny. Kad nuo tokių atvejų apsidraustų, L.Boguševičius sako pasitelkiantis visas įmanomas apsaugos priemones.
„Naudojame „Carvertical“ ir kitus internetinius tinklalapius, kurie iš visko, kas prieinama, pateikia visą informaciją apie tą VIN kodą“, – patikslina pašnekovas ir priduria, kad daužtus ar skendusius automobilius sistemoje draudimo bendrovės bus „nurašiusios“. Visgi, anot vyro, ir iš anksto patikrinus visą randamą informaciją ne visada gali būti tikras dėl naudotos transporto priemonės kokybės.
Jis taip pat tikina pastebėjęs, kad, tarkim, sportinius automobilius užsieniečiai labai tausoja, jais važinėja išskirtinėmis progomis, todėl šie į Lietuvą atvyksta gerai išsilaikę.
„O kas susiję su šeimyniniais automobiliais, matėme visko. Dėl to Vokietijoje turime žmogų, kuris dar prieš kraunant mašiną ant tralo ja fiziškai važiuoja, patikrina jos būklę, dažus, kėbulą. Kiek mes galime užkirsti kelio nežinomybei, tiek tą stengiamės padaryti“, – tikina L.Boguševičius.
Deja, bet to paties jis negalėtų pasakyti apie kai kuriuos turgaus prekeivius. „Turguje automobilį perkantis asmuo turi 0 garantijos, kad automobiliui kas nors yra blogai ar gerai. Mes jau net kaip anekdotus pasakojame tai, kad turgaus pardavėjas tau greičiausia sukurs netikrą to automobilio istoriją, kad gerai jaustumeisi. Taip pat nežinau, kodėl jie vis dar atsukinėja ridą, nors tam patikrinti nereikia nė mokslo“, – juokiasi pašnekovas.
Galvos skausmą sumažina draudimas
Kad nereikėtų jaudintis dėl įsigyto automobilio ir netikėtų incidentų, L.Boguševičius ragina gerai apsvarstyti ir variantą transporto priemonę apdrausti.
„Kai pradedi skaičiuoti, kiek kainuoja darbas, detalės, staiga pradedi matyti draudimo vertę. Geriau kas mėnesį mokėti mažesnę sumą, negu, neduokdie, kas nors atsitiks ir reikės mokėti X kartų daugiau. Kiekvieną kartą taip ir skaičiuoji“, – dalijasi prekeivis automobiliais.
Jis pastebi, kad geresnių, išskirtinesnių modelių išskaitos (frančizės) yra gana aukštos, tai 100-ai eurų. „Jeigu tai yra standartinis modelis, ne itin prabangus automobilis, išskaita dažniausia būna 60 eurų“, – priduria vyras.
Čia jis siūlo gerai apsvarstyti – tarkim, netikėtas įbrėžimas ant automobilio gali būti išpoliruotas pažįstamų už prieinamą kainą, tačiau didesni autoįvykiai gali priversti atsisveikinti su didžiulėmis pinigų sumomis.
„Jeigu tu naujoje mašinoje sulaužai bamperį, kas gal ir nėra baisus autoįvykis, naujos detalės su dažymu kainuos gerokai daugiau nei 100 eurų“, – sako jis.
