Manoma, kad mokesčio dydis būtų skirstomas pagal automobilio išmetamų teršalų kiekį – CO2 emisiją, kurią deklaruoja transporto priemonės gamintojas.
Pristatydamas daugybę lietuvių paliesiančią naujovę, Aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas teigė, kad mokesčio modelis rengiamas pagal kitų Europos Sąjungos šalių pavyzdžius, apmokestinant tik transporto priemonių taršą, o ne pagaminimo metus. Tuo pačiu dyzeliniai automobiliai būtų apmokestinami didesne suma, kadangi aplinką teršia labiau.
Papildomas ekonominis kriterijus
„Automobilių apmokestinimas pagal jų taršą yra teisingiausias iš visų šiandien egzistuojančių alternatyvų. Nauji mokesčiai nekelia simpatijų, bet lietuviai turi susitaikyti, kad tai neišvengiama – visose Europos valstybėse automobiliai yra apmokestinti pagal taršą.
Galima pasidžiaugti, kad laiko turime bent iki 2017-ųjų, praėjus Seimo rinkimams“, – sakė 15min.lt automobilių rubrikos žurnalistas ir Lietuvos Metų automobilio rinkimų komisijos narys Paulius Sviklas.
Jis spėjo, kad toks mokestis gali daryti įtaką ne tik šalies transporto priemonių amžiui, bet ir jų degalų tipui. Pagal LR Aplinkos ministerijos pristatytą modelį, dyzeliniai automobiliai būtų apmokestinti iki 300 eurų kasmet, o benzininiai – iki 160 eurų. Vidutinis dyzelinis automobilis būtų apmokestintas 90 eurų suma, o benzininis – 60 Eur.
mokestis gali daryti įtaką ne tik šalies transporto priemonių amžiui, bet ir jų degalų tipui
„Pradėsime kvėpuoti labai švaresniu oru? Vargu, to tikrai nepajusime. Elektromobilių taip pat neatsiras šimtais, tačiau vairuotojams besirenkant automobilį atsiras dar vienas ekonominis kriterijus.
Jeigu už 200 AG išvystantį dyzelinį automobilį žmogus turės susimokėti 200 eurų kasmet, o 150 AG benzininis papildomai kainuos tik 50 eurų, žmogus tikrai atidžiau skaičiuos, kokį automobilį pirkti jam apsimoka labiau. Lažinčiausi, kad benzinu varomų automobilių populiarumas padidėtų“, – kalbėjo žurnalistas.
Gyventojai aktyviai skolinasi automobilio įsigijimui
„Citadele“ banko atstovai pritaria, kad naujasis mokestis galimai privers atsakingiau rinktis automobilį bei paskatins susimąstyti apie jo žalingą poveikį aplinkai, tačiau labai mažai tikėtina, kad, įvedus papildomą mokestį, įmonės ir gyventojai imtų mažiau pirkti transporto priemonių.
mažai tikėtina, kad, įvedus papildomą mokestį, įmonės ir gyventojai imtų mažiau pirkti transporto priemonių
Pasak „Citadele“ banko Paskolų individualiems klientams departamento direktorės Astos Jareckienės, automobilio įsigijimas yra viena dažniausiai „Citadele“ banko klientų nurodomų priežasčių, imant vartojimo kreditą. Tokių paskolų dalis banko vartojimo kreditų portfelyje sudaro apie 45 proc.
„Vartojimo paskola, kaip ir lizingo paslauga, klientams suteikia galimybę nemokėti visos įsigyjamo automobilio kainos iš karto – turto kaina sumokama dalimis. Tokią paskolą galima gauti iki 5-ių metų laikotarpiui.
Vartojimo kreditas automobiliui yra patrauklus dar ir tuo, kad klientui nėra prievolės įsigytą automobilį drausti KASKO draudimu, paprastesnis yra ir automobilio įsigijimo procesas, nes jo pirkėjas iškart tampa automobilio savininku.
Tiesa, dažniau „Citadele“ vartojimo kreditu klientai naudojasi tuo atveju, kai perka mažesnės kainos ar senesnį automobilį, kurio vidutinė vertė yra apie 5000 Eur”, – sako A. Jareckienė.
Banko atstovė pastebi, kad gyventojų poreikiai skolintis vartojimo reikmėms stabiliai auga, Atitinkamai šiemet augo ir vartojimo kreditų išdavimas automobiliui pirkti.
Lizingo paslaugą renkasi naujesnių ir brangesnių automobilių pirkėjai
UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“ direktorius Aurimas Tomas Staškevičius taip pat sako nesitikintis esminių pokyčių automobilių rinkoje ar poveikio lizingo paslaugai dėl planuojamo įvesti taršos mokesčio automobiliams.
„Jei dėl taršos mokesčio mūsų keliuose ims riedėti daugiau hibridinių automobilių ar elektromobilių – mes su džiaugsmu finansuosime jų įsigijimą, tačiau kol kas tokie automobiliai mūsų finansuojamų automobilių portfelyje sudaro tik maždaug iki 1 proc. automobilių“, – sako Aurimas Tomas Staškevičius.
Pasak A.T. Staškevičiaus, pasibaigus ekonominei krizei, automobilių pardavimai šalyje kasmet auga. Lygiagrečiai auga ir lizinguojamų automobilių skaičius.
Naujesni automobiliai yra ir techniškai tvarkingesni, mažiau teršiantys aplinką. Pirkdami naujesnius ir didesnės vertės automobilius klientai yra suinteresuoti mokėti mažiau palūkanų
„Citadele faktoringo ir lizingo“ bendrovės finansuotų lengvųjų automobilių portfelį kasmet sudaro maždaug apie 70 proc. naudotų ir apie 30 proc. naujų automobilių. Iš jų – apie 70 proc. dyzeliniai, likusi mažesnė dalis – benzininiai automobiliai.
„Lizingo paslaugą klientai renkasi tuo atveju, kai perka naujesnius ir brangesnius automobilius – kurių vertė nuo 10,000 Eur. Pasibaigus lizingo sutarčiai, automobilis turi būti ne senesnis nei 15 metų.
Naujesni automobiliai yra ir techniškai tvarkingesni, mažiau teršiantys aplinką. Pirkdami naujesnius ir didesnės vertės automobilius klientai yra suinteresuoti mokėti mažiau palūkanų, kurios lizingo atveju yra gerokai mažesnės nei vartojimo kreditų palūkanos, taip pat yra suinteresuoti drausti perkamą turtą KASKO draudimu, kuris įsigyjant automobilį lizingu yra privalomas“, – sako A.T. Staškevičius.
Juntamas bendras kainų kilimas
„Autoplius“ barometro rodmenimis, vidutinės naudotų ir naujų automobilių kainos šių metų antrąjį ketvirtį siekė atitinkamai 3,6 ir 20,42 tūkst. Eur.
Kilo visų amžiaus grupių, tiek benzinu, tiek dyzelinu, varomų naudotų automobilių kainos
Lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu vidutinė naudotų automobilių kaina antrąjį šių metų ketvirtį išaugo net 18,2 proc. arba 553 Eur. Kilo visų amžiaus grupių, tiek benzinu, tiek dyzelinu, varomų naudotų automobilių kainos.
Balandžio–birželio mėnesiais naudotą automobilį šalyje buvo galima įsigyti vidutiniškai už 3,6 tūkst. Eur.
„Naudotų automobilių kainų didėjimas – ne staigmena. Automobilių rinka prisitaiko prie naujos valiutos. Dar prieš euro įvedimą šalyje prognozuota, jog eurais apvalėjančios kainos ir suintensyvėjusi naudotų transporto priemonių rinka lems ir padidėjusią vidutinę kainą“, – teigė Autoplius.lt plėtros vadovas Viktoras Daukšas.
Dėl padidėjusių kainų prekyba automobiliais buvo kiek pristabdyta. Antrąjį šių metų ketvirtį įvykdyta 94,7 tūkst. sandorių. Mažiausiai per pastaruosius ketverius metus.
Brangsta benzinu varomi automobiliai
Balandžio–birželio mėnesiais labiausiai brango 16–20 metų amžiaus automobiliai. Benzinu varomų šios grupės automobilių vidutinė kaina didėjo 35,3 proc. arba 240 Eur ir pasiekė 0,9 tūkst. Eur.
Dyzelinu varomų automobilių kaina augo 27,4 proc. arba 290 Eur ir šių metų antrąjį ketvirtį tokią transporto priemonę buvo galima įsigyti už 1,4 tūkst. Eur.
Pastebimai paaugo ir 11–15 metų amžiaus automobilių vidutinė kaina. Balandžio–birželio mėnesiais benzinu varomų transporto priemonių kaina šoktelėjo 31,9 proc. ir pasiekė 2,2 tūkst. Eur, dyzelinu – 23,8 proc. ir siekė 2,5 tūkst. Eur.
1–5 metų amžiaus benzinu varomi automobiliai, lyginant su 2014 m. antrojo ketvirčio duomenimis, brango 1,1 tūkst. Eur arba 14,2 proc.
Dyzelinu varomi tos pačios amžiaus kategorijos automobiliai brango žymiai mažiau – 450 Eur arba 4,7 proc. ir balandžio–birželio mėnesiais tokią transporto priemonę buvo galima įsigyti vidutiniškai už 10 tūkst. Eur.