Išbandęs beveik viską, nieko pažangesnio ir patogesnio už „Hornet“ neradau. Užtat į „Hondos“ automobilius žiūrėjau kreivai, niekaip nesupratau kokiam tipui žmonių jie skirti. Nes niekas iš artimo rato tokio nevairavo. Kai prieš dešimtmetį rinkausi SUV tipo automobilį, išbandžiau antros laidos „Honda CRV“ su automatine dėže. Įspūdis, švelniai tariant, buvo nekoks. Dėl visko: prastos vidaus medžiagų kokybės, silpnučio variklio ir ypač – prie jo nepriderintos pavarų dėžės.
Takart kentėjau su senu „Peugeot“, kol „Nissan“ išleido naujos (antros) kartos „Qashqai“. Nusipirkau ir jau po mėnesio norėjau grąžinti.
Inžinieriai ir nissane prašovė su varikliu. Benzininis 1,2 darbinio tūrio motoras su turbina puikiai tiko mažyčiui „Pulsar“, bet ne dideliam ir sunkiam SUV. Sesei įsigijus „Mazda MX3“, galutinai susidariau nuomonę, kad japonai gamina gerus motociklus, garso ir vaizdo techniką bei sušius. O dabar per pusvalandį šis mano nusistatymas gerokai susvyravo.
Gimiau labai įdomiu laiku – valstybės, technologijų, o dabar – ir automobilių industrijos lūžio taške. Vos prieš metus to nebuvo galima pasakyti, bet matant dabartinę autoindustrijos kovą dėl vietos po elektromobilių saule, man, kaip inovacijų profesionalui, pilve skraido drugiai. Per pastaruosius porą metų išbandžiau kone visus elektra varomus automobilius, kuriuos tik galima sutikti Lietuvos keliuose. Nuo pigiausio „VW E-Up“ iki vieno brangiausių – „Tesla Model X“. Bet kas, po galais, yra „Honda E“?
Turėjau šaunią galimybę išbandyti šį automobilų vos jam pasirodžius Lietuvoje ir, kaip madinga sakyti – minčių kilo įvairių.
Geras „miksas“
Sakyčiau, kad „Honda E“ – tai į mikserį sudėti BMW i3, „Tesla Model 3“ ir „Mini Electric“. Priminsiu, kad tai – Premium klasės automobiliai ir „Honda“ niekad į šį daržą kojos nekėlė. Bet panašu, kad situacija keičiasi.
Atrodo, kad inspiracijų ar bent jau drąsos išskirtinam išorės dizainui pasisemta iš BMW i3. Tai tikrai nėra automobilis visiems. Veikiau tai myliu-nekenčiu variantas. Man jis priimtinas, bet neslėpsiu – esu šiek tiek narcizas, man patinka būti matomu. Mano žmona, vos pamačiusi jį gatvėje, ištransliavo „kas per velnias“. Suprantate, kad ji tai pasakė stipriau ir ne lietuviškai. Iš MINI ši „Honda“ pasimokė naudoti puikias vidaus medžiagas. Nes kone viskas, ką viduje liesite, yra labai malonių tekstūrų, kokybiška ir stilinga.
O kurioje vietoje „Tesla“? Įlipsite į vidų ir suprasite. Tokio vaizdo nerasite nei viename kitame automobilyje. Mat nuo kairiojo priekinės panelės krašto iki pat dešiniojo – minimalizmas ir ištisi liečiami ekranai. Šeši.
Šeši ekranai, Karlai! Apie jų galimybes būtų galima rašyti atskirą rašinį, tad trumpai paminėsiu, kad net visi veidrodėliai „Honda E“ automobilyje yra pakeisti ekranais. Ir tai ne brangūs priedai, o standartinė komplektacija!
Išprotėję japonai šiuose ekranuose net privertė plaukioti žuvytes. Taip, jei norite matyti žuvų akvariumą prieš akis – turite tokią galimybę. Bet gi žuvims reikia maisto. Japonai ir apie tai pagalvojo. Palieskite ekraną ir į akvariumą įkris žuvų maistas, o žuvys prie jo susiburs į grupeles. Tiesa, funkcijos kaip iš jų susisukti suši, matyt, teks palaukti sulig automobilio įrangos atnaujinimu, kuris įvyks net jums nežinant – belaidžiu būdu.
Tai iliustruoja kiek meilės buvo įdėta kuriant šį unikalų automobilį tekančios saulės šalyje. Ir tas galioja ne tik akvariumui ekranuose, bet ir kiekvienoje detalėje, mygtuke ar inžinerijoje. Pakalbėkim apie pastarąją.
Automobilis miestui
Hondos E kūrėjai nuo pat pradžių konstravo šį elektromobilį išskirtinai miestui. Manevringumo labui, varančiuosius ratus jie perkėlė į galinę ašį. Todėl nei kiek neperdedu, kad, pilnai susukus vairą, automobilis praktiškai sukasi aplink savo ašį. Tad jei nesugalvosite priekiu ar galu šį automobilį parkuoti, turėsite galimybę priparkuoti šonu.
Minėjau, kad japonai ir technologijos – neišskiriama istorinė santuoka. Ne išimtis ir šiame automobilyje. Buvau ištiktas nervinio priepuolio, kai visos saugos sistemos bandė mane auklėti vairuoti tvarkingai, važiuoti centre juostos, o jas keičiant – rodyti posūkio signalus. Ei, aš to nedarau nes turiu tam teisę – vairuoju dyzelinį BMW!
Bet, pavažinėjus Honda E, matyt, laikui bėgant pamirščiau blogus įpročius ir pradėčiau vairuoti pavyzdingai. Išmanioji traukos kontrolė yra netoli to, ką galima vadinti autopilotu, mat automobilis skenuoja tiek ženklus, tiek linijas, tiek priekyje važiuojančius automobilius bei vykdo veiksmus atitinkamai. Kiek kilometrų nuvažiuosite viena įkrova priklausys nuo to, kur važiuosite.
Pavyzdžiui, aš mieste per dieną nuriedu iki 30 km. Tad man automobilį užteks krauti vieną kartą per savaitę. Jei sunku matematikoje, padėsiu – tokiu būdu gauname kiek daugiau nei 200 km. Jei lėksite it akis išdegęs automagistralėje, jūs – beprotis, nes mašina tam neskirta. Bet nuo Vilniaus iki Kauno nuvyksite be jokių problemų. Kaune irgi galima ne tik gyventi, bet ir rasti greito krovimo stotelę, tad įkrovę bateriją grįšite į sostinę. O čia, savo namuose, paprastoje 7 kW rozetėje jį pakrausite per 8 valandas. Būtent tiek laiko specialistai rekomenduoja miegoti naktį.
Tai ar gerai traukia? Traukia gerai, bet ne iš karto. Negalima lyginti šio automobilio vikrumo su „Tesla“ vien dėl to, kad Hondoje galia ratams perduodama švelniai ir nuosekliai. Tad lėktuvo traukos nuo starto pozicijos tikėtis nereikia. Bet vos įsibėgėjus, tolimesnė trauka yra ta visų trokštama elektrinės pavaros magija. Ši galia ratams perduodama žaibiškai. Tad mieste šokinėti iš juostos į juostą yra tikras malonumas! Tik gal palikite tai bepročiams su BMW, ši „Honda“ – kaip mielas animacinis japonų filmukas. Ji skirta draugiškiems ir maloniems vairuotojams.
Gal Honda E yra tobulas elektromobilis?
Ne. Iki tobulumo dar kiek trūksta. Nors negalima lyginti, bet palyginsiu. BMW i3 salone juntama daug didesnė erdvė, nors automobiliai praktiškai identiško dydžio. Dėl vairavimo malonumo, matyt BMW genų niekas kitas nepaveldės, nes „Honda“ valdosi ne taip aštriai, galia perduodama taip pat švelniau. Ir faktinis skaičius – įsibėgėjant iki 100 km/val. Honda trunka 8 sekundes ir yra visa sekunde lėtesnė už BMW.
Prieš „Mini Electric“ ši „Honda“ stipriai pralaimi kalbant apie garso izoliaciją. Variklis tylutėlis, bet važiuojant vos greičiau, pradeda girdėtis asfaltą liečiančios padangos. Garso sistema net geresnėje „Hondos“ komplektacijos versijoje neskamba išskirtinai gerai – boso daug, bet skaidrumo ir vidutinių – dažnių pasigedau. Lyginant su „Tesla“, pastarosios autopilotas yra visai kito lygio programinė įranga, nei montuojama „Hondoje“.
Pliusai ir Minusai
Privalumai:
- Išskirtinė išorės išvaizda
- Išskirtinis interaktyvus interjero dizainas
- Itin kokybiškos salono medžiagos
- Patenkinamas nuvažiuojamas atstumas
- Nesuskaičiuojama galybė saugos ir komforto technologijų
- Puikus manevringumas
- Standartinio dydžio padangos
- Labai konkurencinga kaina
- Išskirtinė išorės išvaizda.
tačiau...
- Vidutiniška garso izoliacija
- Salone juntamas ankštumas
- Trūksta vairavimo aštrumo.
Mano verdiktas
Honda E lyginti su vidutinės klasės automobilių gamintojais būtų įžeidimas. Nuostabą kelia tai, jog būdama per plauką nuo prabangių gamintojų, Honda E sugeba išlaikyti konkurencingą kainą (34-37 tūkst. Eur).
Svarbi ir svari čia yra 4 tūkst. valstybės parama, perkantiems elektra varomą automobilį. Todėl, nepaisant keleto silpnų vietų, smulkmenų, šiandien šis automobilis yra visa galva aukščiau kitų oficialiai Lietuvoje parduodamų elektromobilių.
