Todėl specialistai atkreipia dėmesį į svarbiausius perkamo naudoto automobilio patikros aspektus.
Vienodos ridos automobilių šalis
Kalbėdamas apie 5–10 metų senumo naudoto automobilio įsigijimą, įmonės „Autobroliai“ vadovas Eimantas Jazokas pabrėžia – pirmasis ir pats svarbiausias jo patikros žingsnis yra pasidomėjimas transporto priemonės istorija. Pašnekovo teigimu, šią informaciją galima įsigyti vos už keliolika eurų internete. Ją teikia įmonės, turinčios prieigą prie pasaulinio automobilių istorijų registro ir sudarančios transporto priemonių istorijos ataskaitas.
„Šiose platformose galima sužinoti visą informaciją apie tikrąją pirkinio ridą, turėtus eismo įvykius. Įvedus VIN (angl. „vehicle identification number“) – unikalų 17 simbolių rinkinį, kurį gamintojas priskiria kiekvienai gamyklą paliekančiai transporto priemonei – iškart aišku: verta susitikti su pardavėju ar ne. Kartais visos minėtos informacijos internete nerandama, todėl patartina kreiptis į oficialų automobilio prekės ženklo atstovą ir pateikti kėbulo numerį. Kadangi jis turi prieigą prie duomenų bazių, gali matyti, kada ir kokie buvo atlikti transporto priemonės remonto darbai“, – akcentuoja E.Jazokas.
Užsiminęs apie tikrosios ridos patikros svarbą, pašnekovas dalinasi statistika, kurią pateikia automobilio istorijų tikrintojai. Anot jų, Lietuvoje odometro klastočių vidurkis siekia net 71,509 km. Tiek, dažniausiai, rida mūsų šalyje atsukama, siekiant sukurti gerokai mažiau susidėvėjusios transporto priemonės įspūdį. Tokia klastotė užtikrina, jog bus nepasiekta lietuviams psichologiškai reikšminga 200 tūkst. km pravažiavimo riba.
„Rida, kartu su automobilio prekės ženklu ir modeliu bei gamybos metais, yra pagrindiniai rinkos kainos nustatymo rodikliai. Visgi per 15 veiklos metų pastebėjome, jog 80 proc. visų į servisą atvežtų transporto priemonių yra nuvažiavę 200–250 tūkst. km, o tai tiesiog statistiškai neįmanoma. Todėl būtina tikrinti automobilio istoriją, kuri parodo tikrąją tiesą“, – įsitikinęs specialistas.
„Išbrokavo“ visus automobilius
Išsiaiškinus automobilio istoriją, E.Jazokas pataria norimą įsigyti transporto priemonę vežti į autoservisą. Tačiau pardavėjui nesutikus to daryti, pašnekovas ragina gerokai pasvarstyti, ar sandoriui ryžtis verta.
„Autoservise galima nustatyti, ar automobilis buvo patekęs į eismo įvykį, kokia žala jam padaryta, kaip atliktas remontas. Specialistai storio matuokliu patikrina visas kėbulo dalis ir vos per 10 minučių pateikia ataskaitą. Joje – informacija, kokios detalės dažytos, nustatomas dažų sluoksnio storis. Iš šių duomenų galima spręsti – automobilis buvo tik įbrėžtas ar rimtai apgadintas.
Nustačius pažeistas dalis, jos tikrinamos nuodugniau. Tuomet pasimato visas pardavėjų išradingumas. Neretai automobilyje trūksta dalių, jis būna remontuotas nekokybiškai, nesivadovaujant technologiniais transporto priemonės gamybos reikalavimais“, – patirtimi dalinasi E.Jazokas.
Tokia pardavėjų apgaulė, pasak specialisto, gali baigtis tragiškai. Pavyzdžiui, važiuojant didesniu greičiu, atsiskyrusios detalės apgadintų kitas transporto priemones. Be to, įvykus avarijai, automobilis gali deformuotis netinkamai, pažeidimai bus didesni, deformavimasis – gilesnis ir stipresnis.
„Esame tikrinę transporto priemonę, kurioje trūko balkio. Automobilio buferis – tvarkingas, bet rėmo, sulaikančio visą smūgį per avariją, nėra. Taip, įvykus eismo įvykiui, variklis tiesiog atsidurs salone. Tik kėbulą galima patikrinti, tačiau į variklį neįlįsi, jis gali sugesti ir po mėnesio. Todėl praktika rodo: per 15 veiklos metų nepatarėme pirkti nė vieno mums atvežto patikrinti automobilio“, – liūdna statistika dalinasi E.Jazokas.
Tačiau nuodugni patikra – tik pusė darbo. Tai pabrėžiantis draudimo bendrovės ERGO Verslo klientų transporto draudimo portfelio valdytojas Rimvydas Pocius sako: įsigydamas automobilį, pirkėjas privalo įsitikinti, jog jis bus perregistruotas. Tuomet naujajam savininkui būtina pasirūpinti privalomuoju draudimu.
„Pardavėjas pastarąjį gali perrašyti pirkėjui arba nutraukti sutartį su draudiku. Tada ji nebegalioja, o, tokiu atveju, automobilis tampa neapdraustas ir praranda galimybę dalyvauti eisme. Iki tol, kol naujasis savininkas transporto priemonės neapdraudžia savo vardu. Visgi įsigijus pirkinį su privalomuoju draudimu, pirkėjas per 15 dienų turi kreiptis į draudimo bendrovę, kurioje automobilis draustas. Taip įvertinama jo rizika ir perrašoma sutartis“, – teigia R.Pocius.
Apgavystės – neretos
Draudiko atstovas atkreipia dėmesį, jog draudimo sutarties perleidimas naujajam savininkui yra ypač svarbus, kadangi dėl jo nesutarus iki galo, galimi nesklandumai. Todėl pirkėjui R.Pocius pataria išsiaiškinti – automobilis parduodamas su draudimu ar be. Šį punktą pašnekovas netgi pataria įtraukti į pirkimo-pardavimo sutartį.
„Priešingu atveju, naujajam savininkui vėliau gali kilti nemalonumų. Pasitaiko atvejų, kai šis klausimas neaptariamas, o draudimo polisas yra automobilyje. Tada pirkėjas bando persirašyti draudimą savo vardu, kai pardavėjas po sandorio kreipiasi į draudiką dėl sutarties nutraukimo. Būna ir taip, jog senasis savininkas atiduoda draudimo polisą naujajam, o pats kreipiasi dėl sutarties nutraukimo. Tada pirkėjas apgaunamas“, – tikina R.Pocius.
Pašnekovas primena ir tinkamo draudimo sutarties procedūrų sutvarkymo svarbą tuomet, kai sutariama draudimą „paskolinti“ naujajam savininkui parvažiuoti namo ir per tokią kelionę padaromas eismo įvykis.
„Mitas, jog šioje situacijoje atsakomybė už sukeltą nelaimę tenka buvusiam automobilio savininkui. Jei transporto priemonė perregistruojama pirkėjo vardu, pardavėjui tokiu atveju jokios sankcijos negresia. Būtent todėl, sutarus dėl sandorio, viską kuo greičiau reikėtų įforminti „Regitroje“ ir taip išvengti papildomų rūpesčių“, – reziumuoja R.Pocius.
