Tačiau padangos – tik maža dalis to, ką padaryti rekomenduoja automobilių priežiūros žinovai, kad šalčiai jūsų transporto priemonei būtų nebaisūs. Trafic.lt specialistai atkreipia dėmesį į tai, jog neatlikę visų rekomenduojamų automobilio paruošimo darbų, ne tik prarandate dalį vairavimo komforto, bet ir rizikuojate savo saugumu kelyje.
Primename pagrindinius veiksmus, kuriuos reikia atlikti, jeigu norite šaltuoju metų laiku vairuoti saugiai, patogiai ir taupiai.
Padangos – saugiam vairavimui
Iki lapkričio 10 dienos būtina pakeisti vasarines padangas į universalias arba žiemines. Delsti iki paskutinės minutės nepatariama – atsižvelgiant į oro sąlygas, padangas pakeisti kartais verta gerokai anksčiau.
Kurias rinktis: žiemines ar universalias? Kiekvienas vairuotojas šiuo klausimu turi savo nuomonę ir daugybę skirtingų argumentų. Žinoma, šaltuoju metų laiku žieminės padangos automobiliams, važiuojantiems apsnigta, slidžia kelio danga, suteikia daugiausia stabilumo.
Kita vertus, geros kokybės universalios padangos šiais laikais taip pat užtikrina saugų ir patogų vairavimą. Įprastai tokias padangos renkasi taupantieji.
Vis dėlto jos greičiau dėvisi, o šiltuoju metų laiku turi didesnį sukibimą su kelio danga, todėl automobilis suvartoja daugiau degalų.
Galiausiai tiek žieminių – vasarinių padangų kaitaliojimas, tiek universaliųjų komplektas vairuotojui kainuoja panašiai, tad galbūt protingesnis pasirinkimo kriterijus būtų vairavimo komfortas ir saugumas.
Pradedantiesiems ir neįgudusiems vairuotojams rekomenduojama žiemos sezoną pasitikti su žieminėmis padangomis. Jos kelyje tikrai suteiks daugiau stabilumo ir posūkiuose, ir esant slidžiai kelio dangai.
Universalios padangos patogios tuo, kad jų nereikia permontuoti keičiantis sezonams. Tiesa, žiemą „universalai“ neužtikrins tokio paties saugumo, kokį užtikrina žieminės automobilių padangos, tačiau patyrusiems vairuotojams ir važinėjantiems nedidelius atstumus gerai nuvalytais keliais universalios padangos yra pakankamai patikimas pasirinkimas.
Vis dėlto vasarą jos, sukibdamos su kelio danga, kelia didesnį triukšmą už vasarines bei padidina degalų sąnaudas.
Kad „dyzelis užsikurtų“
Artinantis šalčiams, dyzelinių automobilių savininkams pats metas patikrinti akumuliatoriaus galingumą. Patikrinę automobilinės baterijos lygį, apsidrausite nuo nemalonių netikėtumų, galimų spustelėjus minusinei temperatūrai.
Testeriu tikrinant baterijos įkrovimo lygį, įtampa tarp gnybtų turi būti tarp 12,4 ir 12,6 voltų. Jei įtampa mažesnė, akumuliatorių būtina įkrauti. Jeigu automobilio akumuliatorius nebe „pirmos jaunystės“, prieš žiemą galite imtis nedidelių gudrybių, kurios padės lengviau užvesti variklį, kuomet spustelės šalčiai. Pavyzdžiui, žiemą naudoti mažesnio klampumo (tuo pačiu – ir brangesnę) variklio alyvą, prieš šaltąjį sezoną patikrinti kaitinimo žvakes bei pakeisti kuro filtrus.
Tepalai ir filtrai
Tepalus keisti patariama kas 10 tūkst. kilometrų, tačiau, jeigu galite sau leisti ir vertinate savo automobilio „sveikatą“ bei vairavimo komfortą, pakeiskite juos ir prieš šaltąjį sezoną. Skirtingai oro temperatūrai rekomenduojamas skirtingas tepalų klampumas, todėl pakeitus juos prieš žiemą, lengviau užsives ir sklandžiau dirbs variklis.
Trafic.lt specialistai kartu su tepalais pataria keisti ir filtrą. Filtras turi būti keičiamas kartu su variklio tepalu mažiausiai kartą per metus. Benzininiams varikliams tepalo filtrus rekomenduojama keisti pravažiavus 10 tūkst. kilometrų, o dyzeliniams varikliams – kas 15 tūkst. kilometrų.
Filtrų užteršimas labai priklauso ir nuo automobilio eksploatavimo sąlygų: kokiais keliais, kokiomis apsukomis ir kokie atstumai važinėjami.
Gaiviam salono orui
Salono oro filtras turi būti keičiamas sykį arba dukart per metus – pavasarį ir rudenį. Po vasaros oro filtrą būtina pakeisti todėl, kad jame būna prisikaupusių dulkių, žiedadulkių ir kitų smulkių dalelių. Užterštame filtre greit dauginasi mikroorganizmai ir bakterijos, kurie su oro išpučiami į saloną. Tai – itin pavojinga alergiškiems žmonėms bei vaikams.
Be to, kenksmingos medžiagos – bakterijos, grybeliai ir teršalai – kaupiasi ir ant kondicionieriaus garintuvo. Tad, norėdami išvengti nemalonių kvapų ir sveikatos problemų, kurias sukelia užterštas kondicionierių oras, periodiškai atlikite garintuvo dezinfekciją.
Tai padaryti galima naudojant dezinfekantus, kurių rinkoje yra didelis pasirinkimas. Pavyzdžiui, aerozolis, kurio daleles po automobilį paskleidžia įjungtas ventiliatorius. Mažos aerozolio dalelės dezinfekuoja automobilio saloną bei turi šiokį tokį teigiamą poveikį garintuvui ir ortakiams.
Vis dėlto veiksmingesnis variantas – putojantys vandens pagrindo dezinfekantai. Jais per žarnelę tiesiogiai dezinfekuojamas garintuvas, o teršalai pašalinami per kondensato nuvedimą.
Dezinfekuoti kondicionieriaus garintuvą reikėtų bent du kartus per metus – rudenį ir pavasarį.
Kiti darbai
Prieš žiemą įsitikinkite, ar nereikia pakeisti ar papildyti aušinimo skysčio. Priklausomai nuo gamintojo ir rūšies, aušinimo skystis galioja kelerius metus, o kad esamas jau paseno, praneša drumzlina skysčio spalva.
Taip pat nepamirškite pakeisti langų plovimo skysčio į neužšąlantį. Dažnai į automobilį lipantiems snieguotais, šlapiais batais pravartu medžiaginius salono kilimėlius pakeisti guminiais, kurie labiau tinka šaltajam sezonui, neprisigeria ir nekaupia drėgmės salone.
Automobilio vaškavimas ar kitoks cheminis paruošimas žiemai – patikimas būdas apsaugoti kėbulą ir kitas dalis nuo rūdžių. Patikėkite šią procedūrą meistrams arba nuvaškuokite automobilį patys – tai nėra sudėtinga procedūra.
Automobilį žiemą tausoja ir speciali antikorozinė apsauga. Šiuo metu dauguma automobilių salonų siūlo įvairias antikorozines procedūras automobiliui. Jų metu automobilio kėbulas bei apatinė jo dalis cinkuojama arba padengiama kitomis medžiagomis, kurios apsaugo metalą nuo purvo, drėgmės ir rūdžių.
Tiesa, šios procedūros gali paploninti kišenę net keliais šimtais eurų. Pigesnis variantas – rinktis automobilių prekių parduotuvėse siūlomas antikorozines priemones, kurias galima patiems užpurkšti slėginiu purkštuvu. Žinoma, tokia apsauga bus mažiau efektyvi, tačiau tikrai geriau nei iš viso neapsaugoti paviršiai.
Specialistai pataria rinktis Skandinavijoje pagamintas priemones, mat šios pritaikytos klimatui, panašiam į lietuviškąjį.
