Milžiniška tarša
Kai kurios automobilinės atliekos gali užteršti milžiniškus žemės plotus, geriamąjį, gruntinį vandenį. Vienas litras panaudotos alyvos negeriamu ir nebeišvalomu gali paversti net milijoną litrų geriamo vandens.
Paprastas nebenaudojamas alyvos filtras, kuris yra išmetamas ne ten kur reikia, taip pat gali užteršti šimtus geriamo vandens litrų.
Automobilinėje alyvoje yra bemaž pusę visos Mendelejevo lentelės cheminių elementų. Daugiausia – sunkiųjų metalų. Visi jie gali padaryti negrįžtamos žalos sveikatai, sukelti ligas, tarp kurių toli gražu ne tik vėžys.
Tačiau ne visi žino, kad visoje Lietuvoje yra dešimtys vietų kur galima saugiai ir nekenkiant gamtai atsikratyti įvairiausiomis automobilinėmis atliekomis – nuo liaudyje vadinamos „atrabotkės“ iki senų, nebenaudojamų radiatorių, padangų, ar automobilinių plastmasių. Kai kuriose galima net papildomai užsidirbti iš įvairiausių automobilinių šiukšlių.
TAIP PAT SKAITYKITE: Galvos skausmas vairuotojams – kur atsikratyti senomis padangomis?
Pusšimtis atliekų kas mėnesį
Vienos didžiausių atliekų tvarkymo įmonių „EMP recycling“, kurios padaliniai išsidėstę didžiuosiuose Lietuvos miestuose, komercijos direktorius Darius Valeika teigia, kad jo atstovaujama įmonė daugiausiai superka akumuliatorių:
„Jų kiekviena mėnesį vidutiniškai tvarkome apie 60 tonų. Žinoma, „EMP recycling“ superka ir surenka kitokias nebenaudojamas automobilių dalis – laidus, katalizatorius, starterius, generatorius, radiatorius ir pan.“, – teigia įmonės „EMP recycling“ komercijos direktorius D. Valeika.
10 – 20 procentų „nuolaida“
Visgi daug kas mano, kad automobilinės šiukšlės, o konkrečiu atveju – akumuliatoriai - niekada nevirs didele, apčiuopiama pinigų suma. Žinoma, uždirbti pusę pradinės akumuliatoriaus kainos už nebenaudojamą tikrai nepavyks, tačiau gauti solidžią „nuolaidą“ naujam visiškai realu.
„Šiuo metu Vilniaus raj., Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje esančiose EMP supirktuvėse už kilogramą akumuliatorių galima gauti nuo 45 iki 50 centų“, – teigia Darius Valeika pridurdamas, kad gamykloje supirkimo kaina būna šiek tiek didesnė, 5-10 centų.
Jis taip pat priduria, kad yra nemažai sumanių klientų, kurie pritaiko žinias apie spalvotųjų ir tauriųjų metalų įkainius ir sugeba nemažai užsidirbti iš panaudotų akumuliatorių ir kitų automobilių dalių:
„Jei tuo metu (aut. past. – kai sugenda akumuliatorius) yra nepalankios jų supirkimo kainos, o klientai išmano metalo biržų kainų svyravimus, jie dažnai palaukia kainų pakilimo arba bent jau šiltesnio oro ir akumuliatorius linkę sandėliuoti“, – teigia Darius Valeika.
Lengvojo automobilio akumuliatorius sveria apie 15 kilogramų. Jeigu jį sugedusį nuvešime į supirktuvę, galime tikėtis vidutiniškai 8 eurų.
Nauji akumuliatoriai, priklausomai nuo gamintojo ir techninių parametrų, kainuoja nuo 45 eurų. Taigi, perkant biudžetinį variantą ir panaudojus už seną akumuliatorių gautą kainą, galima pasidaryti solidžią nuolaidą naujam.
Žinoma, tai nereiškia, kad automobilinėmis atliekomis galite atsikratyti tik privačiose įmonėse. Kiekvienoje apskrityje yra bene po 4-6 surinkimo punktus, kur galite vežti visą nebereikalingą automobilinį laužą.
Aplinkos ministerijos Atliekų departamento Atliekų projektų valdymo skyriaus vyr. specialistas Audrius Naktinis primena, kad už automobilinių, ir apskritai visų, pavojingų atliekų išmetimą bet kur, gresia didelės baudos.
Audrius Naktinis taip pat primena, kad automobilinių ir kitų pavojingų atliekų geriau nekaupti. Jeigu jos bus sandėliuojamos prastai, o dėl to gali būti užteršta gamta, gruntiniai vandenys ir pan., galite susilaukti net 8000 eurų siekiančios baudos.
