Lietuvos verslo konfederacijos pirmininkas Valdas Sutkus sako, jog pastaruoju metu sumažėjus darbų apimtims, kelių statybos įmonės atsisako darbuotojų.
„Dinamika kelių sektoriuje yra tokia, kad per du metus yra sumažėję trečdalis darbuotojų, nes nėra darbų ir konkursų“, – Seimo Ekonomikos komitete trečiadienį tvirtino V. Sutkus.
Anot jo, dar viena problema yra ilgos kai kurių didelių projektų rangos konkursų procedūros. V.Sutkaus teigimu, toks pavyzdys yra geležinkelio ruožo Kaišiadorys–Klaipėda elektrifikavimas – jo konkursas trunka jau apie metus.
„Metai laiko yra žiauriai didelis terminas. Visi tie jūsų planuojami šimtai milijonų gali nusikelti toli už minimų terminų“, – tvirtino V.Sutkus.
Tačiau susisiekimo ministras Rokas Masiulis kritiką atmetė, nes kai kuriuose konkursuose šiemet įmonės visai nedalyvavo.
„Matosi, kad įmonės, kurios buvo įpratusios dirbti pagal vieną stilių, toliau norėtų išlaikyti tai. Sako, nėra darbų, nėra darbuotojų, o 13-oje konkursų nėra kandidatų“, – tvirtino R.Masiulis.
Lietuvos automobilių kelių direkcijos duomenimis, šiemet iš 307 konkursų 29 neįvyko dėl pasiūlytų per didelių kainų, o 13 nesulaukė dalyvių.
R.Masiulio teigimu, rangos konkursai nebus skubinami, kaip nori verslininkai, nes tai gali didinti jų kainas.
„Aš čia galbūt įžvelgiu verslininkų norus, kad kuo daugiau ir kuo greičiau būtų daromi konkursai. Galbūt norima, kad jie būtų daromi skubiau ir būtų didesnės kainos, bet to nebus“, – tvirtino R.Masiulis.
„Aš labai suprantu tą nepasitenkinimą, nes situacija yra keičiama“, – pridūrė ministras.
Pasak jo, investicijos į susisiekimo infrastruktūrą Lietuvoje auga: „Bendrai paėmus investicijų kiekis sektoriuje auga, auga ekonomika, tai neišvengiamai auga investicijos. (...) Galbūt numatome didinti kelių tiesimo biudžetą, diskutuoju su premjeru apie tai“, – tvirtino R.Masiulis.
Ministras pridūrė, kad hipotetiškai skaičiuojant, valstybė per dešimtmetį dėl nepakankamos kelių statybos kontrolės galėjo prarasti apie 1,5 mlrd. eurų.
„Praėjusiais metais kelių konkursuose kainos nukrito apie 30–40 proc. dėl griežtesnio požiūrio į pačius konkursus. (...) Jeigu ta pati suma būtų taupoma kiekvienais metais prieš tai esančiais 10 metų, tai susidarytų 1,5 mlrd. eurų. Tai yra hipotetinis skaičius, daugiau parodyti visą situaciją, negu kažką konkrečiai pirštais rodyti“, – teigė ministras.
Tačiau V.Sutkus tokiais skaičiavimais netiki ir reikalauja įrodymų: „Dėl to reikėtų atsakyti už savo žodžius. Jeigu pasakei 1,5 mlrd. eurų, tai reikia surasti, atnešti ir parodyti, kas jį pavogė, kada pavogė ir ar tikrai pavogė.“
Pasigenda bendradarbiavimo su ministerija
V.Sutkus, be kita ko, sakė pasigendantis bendradarbiavimo su Susisiekimo ministerija.
„Mes norėtume nuoseklesnio bendravimo ir bendradarbiavimo tiek su ministerija, tiek su perkančiosiomis organizacijomis“, – teigė V. Sutkus.
Šiemet kelių tiesimui bus skirta maždaug 504 mln. eurų.
Valstybės valdomi „Lietuvos geležinkeliai“ iki 2030 metų į infrastruktūrą ketina investuoti daugiau nei 5 mlrd. eurų, Klaipėdos uostas iki 2021 metų – 407 mln. eurų, o Lietuvos oro uostai iki 2020 metų tam numatę išleisti 85,8 mln. eurų.
