Kilometrai Indijoje sukasi lėčiau
Šių metų pradžioje lietuvis nuotykių ieškotojas pirmasis motociklu nuvažiavo į šalčiausią apgyvendintą vietą žemėje – Oimiakoną. Dabar Indijoje žiūrėdamas į savo vairuojamo „Royal Enfield“ motociklo prietaisų skydelyje esantį termometrą jis juokiasi, kad pateko į vieną karščiausių ir daugiausiai apgyvendintų vietų pasaulyje. Saulėkaitoje skaičiai rodo ir 48 laipsnių karštį. Ant motociklo balno pirmąją kelionės dieną teko praleisti 13 valandų, o susuktų kilometrų skaičius toli gražu nedžiugino.
„Per dieną aš esu įpratęs nuvažiuoti po 1000 ir daugiau kilometrų. Ir tam pakanka šviesaus paros meto. Nemėgstu važiuoti tamsoje. O čia – teko. Ir per 13 valandų gana intensyvaus važiavimo be ilgesnių sustojimų įveikėme vos 350 km“, – pirmosios dienos kelionėje po Indiją statistika pasidalino K.Mieliauskas.
Dešimtis tūkstančių kilometrų važiuoti pratusiam motociklininkui kelionė per Indiją žiūrint vien į grafiką turėjo pasirodyti it lengvas atostogų pasivažinėjimas. 9 dienos, vos 3 000 km. Tačiau kartu su juo keliaujantis indas Deepak Kamath jį ir bendražygį airį Deckan McEvoy dar prieš kelionę perspėjo, kad laiko atsipalaiduoti čia nebus daug. Priežastis – chaosas keliuose.
Indai vairuoja kūrybiškai
„Dažnu atveju nesupratau, ar važiavome magistrale, ar paprastu keliu. Atrodo, yra platus kelias su skiriamąja juosta, tačiau tavo puse iš niekur nieko parvažiuoja srautas priešpriešais. Nėra jokių įspėjamųjų ženklų, keliuose – nemenkas chaosas. Tačiau jis organiškas. Kaip patys indai sako, kad čia galioja kūrybiškas vairavimas. Labai daug signalų garsų, tačiau jie naudojami pasakyti kitiems dalyviams apie savo buvimą aplink juos, ilgainiui jau atskiri, kuris garso signalas yra skirtas tau, ir visi kažkaip juda“, – savo įspūdžius pasakojo K.Mieliauskas.
Kastų sistema gaji ne tik Indijos visuomenėje, bet ir keliuose. Viduriu kelio važiuoja didžiausios transporto priemonės: sunkvežimiai ir autobusai. O į šonus jos mažėja. Toliau lengvieji automobiliai, tuk-tukai, motociklai, o šalikelėmis vaikšto pėstieji.
Pasak lietuvio, didžiausia kliūtis Indijos keliuose – karvės. Jos čia neliečiamos, vaikšto kur nori, kaip nori, ir tiek išlepusios, kad nereaguoja į jokius signalus, niekada nesitraukia, tiesiog gyvena sau patogų gyvenimą.
Svarbiausia ne greitis, o komfortas ir patikimumas
Eismo ir sumaišties bei judėjimo ten tiek daug, kad motociklo spidometras retai kyla aukščiau 60 km/val žymos. Tokiems gana duobėtiems keliams ir chaotiškam eismui indiškas motociklas britišku vardu labai tinka.
„Čia pajaučiau, kad tai labai indiškas motociklas. Jo pakaba labai minkšta ir leidžia patogiai važiuoti per visus kelio nelygumus, jis neleidžia išvargti. Didžiausias jo greitis gal ir nėra didelis, bet kad čia ir nėra kur jo panaudoti. Man jis dabar labai patinka. Jis klasikinis, turi visas saugumo sistemas ir yra tiesiog smagus motociklas“, – apie dabar vairuojamą „Royal Enfield Himalayan“ kalbėjo lietuvių keliautojas.
Tai – bene pigiausias „Enduro“ klasės motociklas rinkoje, net ir Lietuviškame prekybos salone nekainuojantis 5 tūkst. eurų.
