Per paskutines 3 dienas Karolis nuo Permės iki Krasnojarsko susuko 2 900 km atstumą. Nors nuo Druskininkų iki milijoninio pramoninio miesto viduryje niekur kiek daugiau nei 5 tūkst. kilometrų, dėl nusukimų į šoną Karolio vairuojamo „KTM 790 Adventure“ motociklo odometras rodo jau beveik 6 tūkst.
Lietuvis praneša, kad kol kas važiuoti jam sekasi gana gerai ir nesunkiai. Pagrindiniai keliai Rusijoje geri, sutvarkyti, nors atsiranda viena kita duobė. Stebina ant trikojų šalia kelio pastatytų greičio matuoklių skaičius ir nebelakstantys rusai. Motociklas nerodo jokių kaprizų, o ir visiškai nevargina palyginus su senuoju vienacilindriu, kuriuo jis leidosi į ankstesnes keliones. Saugumo sistemos, tokios kaip ABS ir ESP, padeda važiuojant per lietų. O jo Sibire druskininkietis gavo nemažai. Lijo pastarąsias dvi dienas iš trijų, iš karto vos tik jis kirto Uralo kalnus ir oficialiai atsidūrė Azijoje, tikrajame Sibire.
„Tik išvažiavus iš Permės teko kirsti Uralo kalnus. Bet keliai per juos geri, tai jokios problemos nebuvo. Ir tada prasidėjo tikrasis Sibiras. Tūkstančius kilometrų besidriekiantys miškai, pelkės, upės, taiga. Aplinkui – absoliučiai nieko. Ir kas tą tūkstantį kilometrų – didelis pramoninis megapolis. Naktį nakvojau Novosibirske, pravažiavau Tiumenę, Omską“, – pasakojo Karolis,
Ir pratęsė: „Aplink juos – įspūdingo dydžio gamyklos su daugybe aukštų kaminų, iš kurių dūmai už keliasdešimt kilometrų matosi. Ten daug metalo, chemijos pramonės. Rusijoje – daug gamtos išteklių, jie juos dažnai apdirba vietoje, tad taip vidury niekur aptarnauti toms gamykloms išdygsta milijoniniai miestai.“
Šeštąją naktį Karolis apsistojo pas Lietuvį Antaną, gyvenantį Krasnojarske. Jis – vienas tremtinių palikuonių, taip ir negrįžęs gyventi atgal į Lietuvą. Lietuviškai vis dar kalba puikiai, domisi, kaip sekasi Lietuvai, tačiau jis jau susikūrė sau gyvenimą Krasnojarske. Ir ten gyvena ne vienintelis Antanas. Tenykštė lietuvių bendruomenė siekia 300 narių. Jų istorijos panašios. Lietuvoje nebeturėjo, kur grįžti, tai įleido šaknis Rusijoje. Vis dėlto kartais jie į Lietuvą parskrenda.
Karolis susitiko su lietuvių bendruomene, surinko ten buvusių druskininkiečių parašus ant Druskininkų vėliavos ir įteikė jiems kvietimą 2021 metais atvykti į Druskininkuose vyksiančias Pasaulio lietuvių sporto žaidynes.
Na o druskininkiečiui nuotykių ieškotojui Karoliui Mieliauskui Druskininkus reikia pasiekti gerokai greičiau nei 2021 metais. Jis Lietuvos pietų kurorte turi atsidurti jau rugsėjo 27 dieną, kai miestas minės turizmo dienas. Iki finišo liko mėnuo, bet lietuviui teks įveikti dar pusę Rusijos, perskristi Ramųjį vandenyną, pervažiuoti Šiaurės Ameriką ir kirtus Atlanto vandenyną per Europą grįžti atgal į Druskininkus.