Kad tokios diskusijos verda vos orams atšalus, sutinka ir LRT.lt kalbinti ekspertai. Tačiau jų nuomonės išsiskiria. Automobilių serviso „Ausegra“ vadovas Arvydas Gailiušas įsitikinęs, kad vos užvedus šaltą variklį, jam reikia leisti apšilti ir tik tada pradėti važiuoti.
„Sportininkai juk apšyla prieš varžybas, tai kodėl to paties nereikėtų padaryti ir varikliui? Jis taip pat, galima sakyti, yra organizmas, tik mechaninis. Jame yra daug tarpusavyje besitrinančių detalių, kurioms reikia apšilti, kad variklis dirbtų normaliai“, – pavyzdį, kodėl šaltą variklį žiemą reikėtų pašildyti, LRT.lt pateikia A.Gailiušas.
Pašnekovas teigia, kad pats asmeniškai daro būtent taip. Taip pat priduria, kad per tą laiką, kol variklis apšyla, galima nuo automobilio nuvalyti sniegą ar nugremžti apledijusius langus.
Visgi automobilių serviso vadovas nemano, kad yra temperatūros riba, kai užvedus automobilį jo variklį reikėtų pašildyti. Tačiau tai galima suprasti iš kitų požymių.
„Tokio kriterijaus kaip temperatūra nėra. Reikia jausti, kaip variklis pradeda dirbti. Jei variklis sunkiai užsiveda arba automobiliuose su mechanine pavarų dėže sankabos pedalas sunkiai spaudžiasi ir pavaros nesijungia lengvai, tai natūralu, kad važiuoti negalima“, – mano A.Gailiušas.
A.Gailiušas atkreipia dėmesį ir į tai, jog variklio pašildymas padeda užtikrinti, jog alyva pasieks visus reikiamus tepimo taškus ir užtikrins sklandų kitų komponentų darbą.
„Užvedus šaltą variklį, jame alyva būna tiršta ir tam, kad ji užpildytų aukščiausią variklio tašką, būtina, kad ji būtų laki. Pavyzdžiui, kai alyva šalta, spaudžiame akseleratorių, pradeda veikti turbokompresorius, bet jis negauna darbui reikiamos alyvos, o tai atsiliepia ilgaamžiškumui“, – priduria A.Gailiušas.
Tuo metu Vilniaus Gedimino technikos universiteto Transporto inžinerijos fakulteto profesorius doc. dr. Saugirdas Pukalskas tikina, kad šiuolaikinės alyvos yra pakankamai atsparios žemai temperatūrai.
„Šiuolaikinė sintetinė alyva neturi tokių blogųjų savybių, kuriomis pasižymėjo senosios. Ji išlieka pakankamai skysta net ir esant žemesnei temperatūrai, ir viską sutepa pakankamai. Tobulėja ne tik variklių, bet ir juose naudojamų alyvų technologijos“, – teigia S.Pukalskas.
Jis taip pat laikosi nuomonės, kad papildomas variklio šildymas nesuteikia jokios naudos, o jei norime pašildyti variklį, tai galima padaryti ir kitais efektyvesniais būdais.
„Šiuolaikiniam automobiliui tikrai nėra būtinybės jį pašildyti dirbant laisva eiga. Juo labiau kad pradėjus važiuoti, jis greičiau apšyla ir be reikalo neteršia gamtos. Žinoma, jokiu būdu nesakau, kad vos užvedus variklį reikia „spausti“ kaip įmanoma labiau.
Bet kokiu atveju, automobiliai dažniausiai stovi kiemuose, todėl kol bus išmanevruota ir išvažiuojama į gatvę, variklis jau apšyla, o ir naudoti jį visišku pajėgumu tokiose situacijose nereikia“, – savo nuomonę LRT.lt dėsto S.Pukalskas.
Mokslininko manymu, stereotipas žiemą prieš pradedant važiuoti pašildyti automobilio variklį gajus dar nuo tų laikų, kai dauguma automobilių turėjo ne modernias degalų įpurškimo sistemas, o karbiuratorius. Tuomet iš tikrųjų reikėdavo truputį palaukti, nes, kitu atveju, pradėjus važiuoti variklis tiesiog užgesdavo.
Šildo ne variklį, o saloną
S.Pukalskas pastebi, kad nemažai vairuotojų variklį gali šildyti ne dėl to, kad tokiu būdu padarytų mankštą varikliui, bet norėdami greičiau prišildyti automobilio saloną.
„Yra kitų priežasčių, kodėl variklis dažniausiai yra šildomas – tai langų ir salono šildymas. Jei automobilis neturi autonominės šildymo sistemos ar elektrinių langų šildytuvų, o lauke -20, tai gal geriau eiti pėsčiam, nei sėsti į tokį įšalusį automobilį ir važiuoti“, – pastebi S.Pukalskas.
Tačiau norint efektyviai išnaudoti variklio darbą salono šildymui, profesorius pataria neskubėti.
„Nereikėtų iš karto šildyti salono, nes jei lauke labai šalta ir iškart padedame tai daryti, tuomet variklis gali apskritai neįšilti ir nepasiekti darbinės temperatūros, ypač, jei kalbame apie mažesnio darbinio tūrio variklius“, – pataria S.Pukalskas.