Turtingi žmonės turi didesnius namus. O didesniuose namuose – daugiau langų. Toks mokestis buvo įvestas 1696 m. Anglijoje kovojant su turtuoliais. Tačiau patyrė visišką fiasko, nes žmonės tiesiog užsimūrydavo langus. Taigi mokestis beveik nieko nepakeitė.
1698 m. panašų mokestį įvedė Rusijos caras Petras I. Jam tiesiog nepatiko barzdoti vyrai, todėl caras įvedė 100 rublių metinį mokestį už barzdą. Natūralu, kad, nusiskutus barzdą, šio mokesčio buvo galima išvengti. Tiek tos naudos.
Toks panašumas su automobilių registracijos mokesčiu: nenorėdami mokėti šio mokesčio, vairuotojai tiesiog turės neregistruoti arba rečiau registruoti automobilius. Tačiau faktinė tarša dėl to juk nesikeis, konkrečių taršos mažinimo rezultatų tokiu būdu pasiekti galima tik per stebuklą, bet ne dėl šio mokesčio (ne)veikimo.
Trys skirtingi būdai mokėti už taršą
Seimo narys Tomas Tomilinas, pasisakęs „už“ Motorinių transporto priemonių registracijos mokestį (dėl savo netobulumo sulaukusį palyginimo su Langų ir Barzdų mokesčiu), savo (ir Seimo valdančiųjų) pasirinkimą motyvavo tuo, kad net 9-iose ES šalyse veikia būtent toks modelis. Pavyzdžiui, Prancūzijoje jis svyruoja nuo 100 iki 1000 Eur. Kai už transporto priemonę piliečiai sumoka ją įregistruodami. Tačiau Ingrida Šimonytė atsikirto, kad negalima žiūrėti vien į lenteles, reikia vertinti visą mokesčių sistemą. Ir kaip toje visumoje atrodo šis mokestis.
Juo labiau kad, senstant automobiliui (sulig kiekvienais metais), šis mokestis Prancūzijoje mažėja 10 proc. O tai visai netiktų Lietuvai su 13-15 metų vidutinio automobilio amžiaus parku. Nes juk mūsų valstybės tikslas tą parką jauninti ir švarinti, o ne mažinti mokesčius už senesnius automobilius.
Tai apie kokius „abonementus“ kalbėjo politikai? Europos šalis galima skirstyti į kelias grupes pagal tai, kokį automobilių taršos mokestį jos taiko. Dalis kol kas neturi tokio mokesčio. Kita dalis, priklausomai nuo to, ko šiuo mokesčiu siekia, renkasi vieną iš trijų variantų:
1. Vienkartinis registracijos/perregistravimo mokestis;
2. Nuosavybės/abonementinis mokestis, mokamas periodiškai;
3. Kelių ir pan. mokestis, tiesiogiai susijęs su nuvažiuojamų kilometrų skaičiumi.
Žinoma, galima taikyti ir šių mokesčių kombinaciją. Pvz., prie pirmojo mokesčio modelio pridedant trečią. Štai Vokietijos pavyzdys: šalia registracijos mokesčio kasmet mokamas ir taršos mokestis, kurio dydį nusako CO2 emisija, degalų tipas ir variklio darbinis tūris. Tad vokiečiams senas "Passat" kasmet kainuotų papildomus 300 eurų. Palyginimui Lietuvoje - vieną kartą 120-180 EUR, priklausomai nuo degalų rūšies (plačiau apie tai – Mato Buzelio komentare).
T.Tomilino minėtos 9 ES narės taiko vienkartinį „registracijos“ mokestį. Prie tokių skubotai gruodžio 17 d. prisijungė ir Lietuva. Kitaip tariant, atsižvelgiant į degalų rūšį ir CO2 emisiją, vienas savininkas mokestį sumoka vieną kartą – registracijos „Regitroje“ metu.
Lenkai moka mokestį, proporcingą automobilio vertei. Bet žymiai įdomesnis kaimyninės Latvijos pavyzdys, nes ji artimiausia Lietuvai ir savo automobilių parku, ir ekonomika. Latviai taršos mokestį sumoka kasmet – atlikdami techninę apžiūrą. Latvijoje Dyzelinas, benzinas ir dujos nėra diferencijuojami, už visas šias degalų rūšis taikomas tas pats koeficientas, priklausomai nuo CO2 emisijos.
Tiesa, nuolaida taikoma daugiavaikėms šeimoms, kurioms būtinas didelis automobilis. O automobilių, kurių variklių darbinis tūris didesnis nei 5 l, taikomas papildomas 300 Eur mokestinis priedas. Plačiau apie tai 15min pasakojo konkurso „Latvijos metų automobilis“ organizatorius Maris Ožolinis.
Dar vienas skirtumas: riba, nuo kurios jau reikia mokėti, yra ne 130 g/km (CO2), o 50 g/km.
Latviai pripažįsta, kad tokia sistema jau keičia jų elgesį, daugelis šeimų svarsto galimybės atsisakyti vieno automobilio ir dažniau naudotis viešuoju transportu. Pagrindinė dedamoji, verčianti keisti mąstymą – šio mokesčio periodiškumas.
TAIP PAT SKAITYKITE: Kodėl latviai už seną „Passat“ moka mažiau, bet dažniau
O kokiomis idėjomis gyvena Lietuvos politikai (nepamirškime, kad artėja rinkimai). Petras Gražulis siūlė priimti įstatymą, kuris yra netobulas, nes prieš Kalėdas nereikia pyktis.
Robertas Šarknickas mestelėjo kitą sparnuotą citatą: „1000 taršių automobilių teršia labiau negu 1000 netaršių“.
Būtų lyg ir viskas logiška. Bet kuo čia dėtas automobilių registracijos mokestis, kuris bus vienkartinis? Juk, jei seno automobilio savininkas pasiliks seną taršų automobilį ir neregistruos naujo, ne tokio taršaus, jis apskritai nemokės jokių mokesčių. Klausimas: kaip dėl to mažės tarša?
Kęstutis Mažeika, aplinkos ministras, jau ne kartą yra sakęs, kad įstatymą vėliau bus galima tobulinti, galvoti ir apie nuvažiuotus kilometrus.
Turbūt geriausiai situacija nusakė Gintarės Skaistės replika, kad ES nereikalauja įvesti jokių naujų mokesčių. Reikia konkretaus rezultato, todėl šis mokestis, pasak parlamentarės, atrodo „keistokas“.
Susipažinkite su lentele, pagal kurią galite apskaičiuoti vienkartinį registracijos (bet ne taršos) mokestį, kurį turėsite mokėti registruodami įsigytą automobilį „Regitroje“:
