Nors visi lenktynėse dalyvaujantys serijiniai elektromobiliai generuoja gerokai daugiau nei 100 AG, gali važiuoti kur kas didesniu greičiu nei yra leidžiama mūsų šalies automagistralėse, bet visi ekipažai privalės laikytis kelių eismo taisyklių, tad pergalę lems kitos elektromobilių techninės savybės, vairuotojų pasirinkta taktika, gebėjimas skaičiuoti bei tinkamai valdyti dešinę pėdą.
Nepaisant to, kad nugalėtojo titulas, kaip įprasta, atiteks maršrutą greičiausiai įveikusiam, t. y. kelyje trumpiausiai užtrukusiam ekipažui, tokias lenktynes iš dalies galima prilyginti ekonomijos maratonams, kur bene didžiausią reikšmę turi degalų (šiuo atveju – elektros energijos) sąnaudos, tačiau jos bus ne vienintelis rikiuotėje užimtą vietą sąlygojantis veiksnys – nepaprastai svarbi ir elektromobilio baterijos talpa bei įkrovos greitis.
Pradėkime nuo baterijų talpos. Jas galima prilyginti vidaus degimo varikliais varomų automobilių degalų bakams, tik šiuo atveju į jas žarnomis teka ne benzinas ar dyzelinas, o laidais srūva elektronai. Kuo didesnė baterijos talpa (ji matuojama kilovatvalandėmis – kWh), tuo didesnį atstumą po įkrovimo gali nuvažiuoti elektromobilis. Į šių metų lenktynes jau užsiregistravo keliolika ekipažų, kurių ratuočių baterijų dydis skiriasi vos ne iki dviejų kartų, tad akivaizdu, jog realiai apie pergalę gali svajoti ne visi.
Antrasis nepaprastai svarbus įveikiamą nuotolį lemiantis faktorius – elektromobilio efektyvumas, t. y. energijos sąnaudos važiuojant, matuojamos kilovatvalandėmis šimtui kilometrų. Elektros sąnaudas įtakoja tokie veiksniai kaip kėbulo aerodinamika, riedėjimo efektyvumas ir automobilio masė, dėl to, pavyzdžiui, nedidelis, iš lengvo bei tvirto anglies pluošto pagamintas bei plonytėmis pasipriešinimą riedėjimui mažinančiomis padangomis ir 20 colių skersmens ratlankiais apautas „BMW i3“ realiomis sąlygomis gali suvartoti 15 kWh/100 km, o septynviečio, 2,5 tonos sveriančio ir dviem elektros motorais aprūpinto „Tesla Model X“ SUV apetitas neretai viršija 30 kWh/100 km. Pastarasis didesnį atstumą nuvažiuoja tik todėl, kad turi daugiau nei keturis kartus didesnę (bei gerokai sunkesnę ir brangesnę) bateriją.
Elektros motorų naudingumo koeficientas gerokai didesnis nei vidaus degimo variklių – jie net iki 80 ar 90 proc. iš baterijų gaunamos energijos gali paversti naudingu darbu, o naudingąsias iškasenas deginantys agregatai geriausiu atveju tenkinasi 35 – 40 procentų efektyvumu. Tiesa, jie turi vieną pranašumą prieš elektrinius giminaičius – generuojamą perteklinę šilumą galima panaudoti salono šildymui. Elektromobiliuose tam prireikia baterijų energijos, o šaltomis dienomis šildytuvas gali naudoti net iki 3 – 5 kilovatų galios. Tad jei vasarą elektromobilis geba važiuoti vartodamas 15 kWh/100 km energijos, žiemą jo apetitas elektronams neretai šokteli iki 20 kWh/100 km ar dar daugiau. Kadangi baterijos talpa išlieka tokia pati ar netgi sumažėja dėl nuo šalčio sulėtėjusių cheminių procesų, atitinkamai sumenksta ir viena įkrova įveikiamas atstumas.
Žinoma, energijos sąnaudoms didžiulę įtaką daro ir važiavimo greitis, tiksliau – jo sukuriamas oro pasipriešinimas. Kovodamos su juo, elektromobilių gamintojos kuria ypač aerodinamiškus kėbulus, dėl to dažno jų forma (puikūs pavyzdžiai – „Nissan Leaf“ bei „Hyundai Ioniq“) mūsų akiai yra ganėtinai neįprasta. Kaip ir tradicinių transporto priemonių atveju, didėjant greičiui, oro pasipriešinimas didėja kvadratine išraiška, tad elektromobiliais efektyviausia važiuoti maždaug 30 – 60 km/val. greičiu. Aišku, tokiu atveju apie pergalę lenktynėse beliks tik pasvajoti, tad, kaip parodė pernykštės varžybos, nugalėtojai, matyt, važiuos maksimaliu leistinu ar bent jam artimu tempu.
Elektromobilių sąnaudos bei įveikiamas atstumas oficialiai matuojamas remiantis NEDC („New European Driving Cycle“) bandymų ciklu. Nors NEDC testas neatspindi tikrųjų važiavimo sąlygų ir oficialaus nurodomo nuotolio nė vienam lenktynių dalyviui įveikti nepavyks, remiantis vertintojų pateikiamais skaičiais, sąnaudomis bei baterijos talpa galima mėginti nuspėti elektromobilių ekipažų galimybes gegužės 5-osios vakarą Palangoje prie jūros tilto lipti ant nugalėtojų pakylos.
Daugiausia dalyvių šiemet sės prie „Nissan Leaf“ vairo – jų bus net septyni. Visi šie modeliai aprūpinti 30 kWh talpos baterija („Nissan“, beje, deklaruoja nominalią talpą – realiai vartotojui prieinama siekia apie 27,5 kWh), kuri, remiantis NEDC testo duomenimis, šiems „Leaf“ leidžia įveikti iki 250 km atstumą.
Į varžybas oficialūs gamintojų atstovai užsiregistravo du „Hyundai Ioniq EV“. Nominali šio elektromobilio baterijų talpa yra 31 kWh, vartotojai gali naudotis 28 kilovatvalandėmis. Dėl itin didelio efektyvumo šis „Hyundai“, pasak NEDC, geba nuvažiuoti iki 280 km nuotolį.
Patys šviežiausi, ką tik į prekybos salonus atkeliavę lenktynių nariai – „Volkswagen e-Golf“ modeliai, kurių taip pat bus du. Atnaujintas „e-Golf“ gavo pačią didžiausią bateriją iš visų šiemet startuosiančių – 36,6 kWh nominalios arba 35,8 kWh realios talpos, tad gali nuriedėti ir daugiausia kilometrų – net 300 km vienu baterijos įkrovimu.
Pirmųjų lenktynių Vilnius – Palanga nugalėtojas „KIA Soul“ šiemet mėgins susigrąžinti prarastą titulą, kuris pernai atiteko „Leaf“. KIA elektromobilyje įmontuota 27 kWh talpos (30,5 kWh nominali) baterija, su kuria jis pagal NEDC ciklą gali nuvažiuoti iki 212 km.
Prie starto linijos šiemet stos ir vienas „BMW i3“ mažylis, tačiau tai bus ne atnaujinta versija su 50 proc. didesnės (33 kWh nominalios, 29,2 kWh realios) talpos baterija, leidžiančia nuvažiuoti iki 313 km, o senasis modelis, kurio 18,8 kWh (22 kWh nominali talpa) baterijos geriausiu atveju užtenka nuriedėti iki 190 km.
Bene įdomiausia keturratė transporto priemonė lenktynėse bus perdarytas „Fiat Stilo“, kuris, pasak savininko, iki 100 km/val. įsibėgėja greičiau nei per 5 sekundes ir vienu įkrovimu gali nuvažiuoti iki 110 kilometrų, o prireikus, galima pridėti iki 4 naujų baterijų blokų, kurių kiekvienas nuvažiuojamą atstumą padidina dar 70 – 100 km. Tiesa, visų jų vienu metu į automobilį sumontuoti nėra galimybės.
Be automobilių lenktynėse dar dalyvaus ir pilotas Algirdas Šimoliūnas, kuris planuoja iki Klaipėdos nusigauti sklandytuvu, o nusileidęs persėsti į elektromobilį ir taip pasiekti finišo vietą prie Palangos miesto savivaldybės, bei dviratininkas Tomas Vaitkus. Pastarasis startuos su visais dalyviais Konstitucijos prospekte, Vilniuje, iš ten elektriniu dviračiu keliaus iki geležinkelio stoties, kur traukiniu vyks į Kretingą, ir, ten išlipęs, iki Palangos vėl sės ant dviračio.
Taigi, vertinant gamyklinius elektromobilius, didžiausius šansus nugalėti, bent jau teoriškai, turi „VW e-Golf“. Po jo seka „Hyundai Ioniq“, „Nissan Leaf“, „KIA Soul“ ir galiausiai – „BMW i3“. Tačiau, kaip dažnai nutinka, praktika nuo teorijos skiriasi, ir galutinį rezultatą įtakos ne tik automobilių efektyvumas bei baterijų talpa, bet ir ekipažų pasirinkta taktika – kokiu greičiu važiuoti bei kuriose iš greitosios įkrovos stotelių – Vievyje, Elektrėnuose, Kaune, Kryžkalnyje ar Klaipėdoje – stoti. Visi gamykliniai modeliai turi greitojo krovimo jungtis („Nissan“ ir KIA – „ChadeMo“, BMW, „Hyundai“ ir VW – CCS), kuriomis, naudojant 50 kW galios stoteles, baterijas pildyti bus galima nuo 20 iki 30 minučių, tad pilnai jas įkrauti per šį laiką vargu ar pavyks (ir ne visiems vertės tą daryti). Tokiu būdu lenktynėse atsiras dar vienas kintamasis: dalyviams teks spręsti, kas geriau – ar trumpiau stovėti įkrovos vietose ir mėginti važiuoti taupiau, ar luktelėjus visą pusvalandį, vėliau lėkti didžiausiu leistinu greičiu.
Tradiciškai, irgi jau trečiąjį kartą, elektromobilių fiestą užbaigs specialiai vaikams rengiamos lenktynės elektromobiliukais, vyksiančios gegužės 5 d. nuo 17 iki 19 val. Palangoje, Jūratės ir Kastyčio skvere.
Beje, į jas varžybų organizatoriai dar priima paraiškas.
