Begalinis žmonių noras išsiskirti iš pilkos masės ir identifikuoti save per naudojamus daiktus paskatino gamintojus suteikti savo klientams vis daugiau galimybių individualizuoti net ir naujus, iš fabriko išriedančius keturračius.
Štai viena automobilių suasmeninimo lyderių „Citroën“ vien komplektuojant mažąjį hečbeką C3 jau siūlo rinktis iš 97 skirtingų išorės stiliaus derinių, neskaičiuojant ratlankių, o jo SUV versijoje „C3 Aircross“ laukia 70 spalvų ir detalių derinių: stogo, veidrodėlių, kėbulą saugančių šoninių durelių „Airbumps“ elementų apdailos ir kt.
„Tai neturėtų stebinti: kiekvienas žmogus – unikalus, todėl visiškai natūralus jo noras savo suvokiamą išskirtinumą pademonstruoti viešai“, – sako Mykolo Romerio universiteto lektorius, psichologijos mokslų daktaras Arvydas Kuzinas. Jo teigimu, tai apima ir pomėgius, ir statusą, ir vertybes, ir daug kitų ypatybių.
„Juolab kad šie išskirtinumai ne tiek atskiria nuo visų kitų, kiek padeda atrasti bendraminčių ir sustiprinti ryšį su mums aktualia žmonių grupe. Be to, mūsų įsitikinimus atitinkančio daikto naudojimas leidžia ir patiems gauti malonų patvirtinimą, kad mūsų elgesys neprieštarauja mūsų vertybėms“, – paaiškina mokslininkas.
To pavyzdžiu galima vadinti ir pastebimai augantį vairuotojų norą persėsti į elektros energija varomus automobilius ar bent jau rinktis mažiau CO2 išlakų skleidžiantį transportą. Pastebima, kad toks pasirinkimas yra ypatingai ryškus jaunesnėje visuomenės dalyje, kuri gerokai daugiau dėmesio skiria savo veiklos sukuriamam poveikiui aplinkai ir neretai yra linkę pabrėžti tokį elgesį rinkdamiesi ekologiškesnius automobilius.
Praktiška priemonė išsiskirti iš minios
A. Kuzinas pažymi, jog automobiliai, apranga, aksesuarai ir kiti fiziniai dalykai – puiki saviraiškos priemonė, suteikianti galimybę save išreikšti be didesnių pastangų: daiktas tai atlieka greta savo pagrindinės funkcijos. Pavyzdžiui, žmonių naudojami daiktai leidžia labai greitai pastebėti bendrybes.
„Juk jei mums rūpi aplinkosauga, tikriausiai vakarėlio metu pirmiau prieisime prie žmogaus, geriančio arbatą iš popierinio, o ne iš plastikinio puodelio. Panašiai suvienyti gali ir daugkartinis pirkinių maišelis, dviratis ar marškinėliai su draugystę gamtai deklaruojančiu užrašu“, – pabrėžia verslo ir socialinės psichologijos tyrėjas.
Transporto priemonių istorijos duomenų registro bendrovės „carVertical“ komunikacijos vadovas Matas Buzelis pastebi, kad, perkant automobilį, jo suasmeninimo galimybė – ne kritinis, tačiau neabejotinai malonus veiksnys, kurį dalis gamintojų sėkmingai išnaudoja rinkodaroje, siekdami pritraukti naujų, galbūt jaunesnių ar tiesiog nekonservatyvių klientų.
„Taip pat neretai taikoma į aktyvų laisvalaikį mėgstančius asmenis, norinčius išsiskirti minioje vairuotojus. Šiuo atveju tokia priemonė tikrai veiksminga – už papildomą kainą pasiūlyti įdomesnių spalvų ar salono medžiagų variantus, įdomesnius odos ar tekstilės sprendimus gamintojui nėra itin brangu, o vartotojui dėl to – smagu“, – tikina rinkos specialistas.
Saviraiškos poreikis auga
A. Kuzino teigimu, žmonėms darantis vis judresniems, saviraiškos poreikis tik didėja. Todėl, suprantama, kad daugybės sričių industrija į šį poreikį reaguoja ir kartu pasiūlo vis naujų pavyzdžių bei idėjų, kaip tam pasitelkti įvairiausius daiktus.
„Štai vandens gertuvės buvo aktualios visais amžiais, bet galimybė atsigerti iš meškiuko formos ar tamsoje švytinčios gertuvės – gan nauja tendencija, prie kurios tikriausiai prisidėjo ir nuomonių formuotojai socialinėje žiniasklaidoje. Be to, tai skatina turėti skirtingas gertuves skirtingoms progoms“, – pavyzdžiais dalijasi mokslininkas.
Analogiškai ir automobilių pasaulyje – dominuojant pilkoms ar baltoms transporto priemonėms, saviraiškos galimybe viliojantys gamintojai drąsiai siūlo ryškesnes spalvas. Pavyzdžiui, „Citroën“ gamoje kiekvienas modelis greta tradicinių atspalvių gali būti dažomas ir sraute labai išsiskiriančia spalva: nuo aitrios oranžinės, žaižaruojančios raudonos iki santūrios mėlynos ar ramesnės rudos.
„Manau, kad suasmeninimo pasiūlymais labiau orientuojamasi į aukštesnį segmentą – į tuos pirkėjus, kurie sumokės kiek daugiau, bet turės unikalesnį, pagal pačių pageidavimus sudėliotą, labiau jų asmenybę atspindintį automobilį. Tikriausiai tokiems žmonėms svarbu, jog kas antras gatve važiuojantis automobilis nebūtų toks pats kaip jų“, – pažymi M. Buzelis.
Jo tvirtinimu, „Citroën“ daugelį metų buvo novatoriškas pakabos srityje, tačiau patys automobiliai stipriai neimponavo jaunimui. Anot M. Buzelio, šios markės kūrinius dažniau rinkosi tie žmonės, kurie gyvenime jau yra kažko pasiekę ir nori gero, solidaus, patogaus, kažkuo išsiskiriančio automobilio.
„Atsiradus personalizavimo galimybėms, formuojasi erdvė pritraukti daugiau jaunesnės auditorijos, kuri, manyčiau, labiausiai norėtų naudotis šiuo būdu kurdama savo automobilį. Kitas ryškus tokio elgesio pavyzdys yra „Mini“ – jie taip pat stiprūs šioje srityje.
Vertinant įvairiais pjūviais, taip galima pritraukti tiek didesnes, tiek mažesnes pajamas turinčių vairuotojų, todėl dažniausiai viskas priklauso nuo konkretaus prekių ženklo. O parodant, kad tai yra automobilis, skirtas dinamiškiems, šiuolaikiškiems žmonėms, sėkmingai viliojama jaunesnė auditorija“, – apibendrina specialistas.
