Dar 20 amžiaus pabaigoje į automatines transmisijas Europos automobilių pirkėjai žvalgėsi nedrąsiai. Ir anksčiau buvo automobilių modelių, kurie net neturėjo mechaninės pavarų dėžės pasirinkimo, tačiau daugelis europietiškų mašinų turėjo tris pedalus ir pavarų perjungimo svirtį. Tiesą sakant, automatinė transmisija dažnai tapdavo priežastimi nepirkti naudoto automobilio. Dabar laikai kiti ir mechaninės pavarų dėžės nyksta, o štai JAV jos seniai nėra populiarios.
Aišku, tai neturėtų mūsų stebinti – JAV ir Europa išsivystė skirtingas automobilizmo tradicijas, turi skirtingą infrastruktūrą ir gyvenimo būdą. Amerikiečiai labai mėgsta pikapus, krovinius išvežioja kitokiais sunkvežimiais.
Trumpa istorija – kas ir kada sukūrė automatinę transmisiją?
Iš tikrųjų, pirmoji automatinė transmisija buvo sukurta JAV. 1904-ųjų Sturtevant turėjo du bėgius. Aukštesnysis įsijungdavo nuo tam tikrų variklio sūkių, nepriklausomai nuo apkrovų. Ši transmisija buvo juokingai nepatikima ir net pavojinga, bet tai buvo pradžia.
1923 metais užpatentuotos net dvi automatinės transmisijos konstrukcijos. Kanadietis Alfredas Horneris Munro sugalvojo pavaras perjunginėti naudodamas suspaustą orą, tačiau jo sistema buvo silpna ir iš esmės įkvėpta garu varomų automobilių mechanizmų. Henry Hoffmanas iš Čikagos tuo pat metu užpatentavo daugybę sankabų ir velenų turinčią transmisiją, kuri, galbūt, būtų veikusi, jei ne neįmanomas sudėtingumas.
Pirmoji hidraulinė transmisija buvo sukurta 1932 metais. Tai pasiekė brazilų inžinieriai José Braz Araripe ir Fernando Lehly Lemos. Netrukus amerikiečių kompanija REO pristatė panašią automatinę transmisiją, tačiau į gamybą jos nepaleido. Tuomet inovacijos šioje srityje pasipylė kaip tepalai iš seno Honda Civic.
