Geriausiai Rusijos automobilių pramonės „atgimimą“ iliustruoja Kremliaus išreklamuota markės „Moskvič“ (Moskvich) atgimimo akcija. Plačiau apie tai, iš ko ir kur gaminamas naujas „maskvietis“ skaitykite čia.
Kas vyksta Rusijos automobilių rinkoje, analizuoja šios šalies portalas „Avtovzgliad“. Portalo teigimu, Kremlius daug vilčių dėjo į „pilkąjį“ (tarpinį, padedantį apeiti sankcijas) importą. Rusija tikėjosi, kad prabangių BMW, „Mercedes“, „Audi“ ir kitų vakarietiškų automobilių galės atsivežti per tarpininkus iš kitų vastybių, neįtrauktų į ES juoduosius sąrašus. Tačiau, panašu, turės tenkintis kiniška „piguva“.
Kaip veikia „pilkasis“ importas
Įvežti automobilius (naujus ir naudotus) į Rusiją gali ir fiziniai, ir juridiniai asmenys, įmonės. Tačiau dileriui įvežinėti po kelis automobilius per mėnesį nėra didelės finansinės prasmės. Jei kiekis būtų bent 10 kartų didesnis – jau kita kalba. Tačiau dileriai (prekybos atstovai) susiduria su problema – dažniausiai kitose šalyse parduodami modeliai nėra sertifikuoti Rusijos rinkai. Tad jų čia registruoti neįmanoma. Norint turėti teisę tokiais automobiliais prekiauti, reikia gauti „Transporto priemonės tipo patvirtinimo“ sertifikatą. Šią funkciją atlieka NAMI (Mokslinis automobilių tyrimų institutas), kadaise, beje, kūręs Kremliaus limuziną „Aurus“. Tačiau NAMI už ekspertizę ima papildomus mokesčius ir dirba labai lėtai. Tad, norint gauti minėtą sertifikatą, prekeiviams reikia laukti kelis mėnesius. O tai reiškia tik viena – ilgam užšaldytus pinigus.
Dėl šios priežasties atvejų, kai didieji Rusijos automobilių prekeiviai šimtais pirko automobilius užsienyje, 2022 m. buvo labai mažai.
Tai gal tuomet situaciją gerino fiziniai asmenys? Nes, jei Rusijos pilietis perka automobilį sau, jam, pasirodo, minėtas tipo nustatymo sertifikatas nėra būtinas. Pakanka tiesiog vienoje iš akreditavimo įstaigų (tai tetrunka kelias dienas) gauti „Transporto priemonės saugumo liudijimą“.
Tačiau tuomet rusams kyla kita problema. Vos tik fizinis asmuo pradeda masiškai įvežti automobilius, muitinė jį identifikuoja kaip „komercinę veiklą vykdantį asmenį arba įmonę“. Taigi apkrauna mokesčiais. Vien muitas sudaro pusę automobilio kainos. Todėl nei įmonėms, nei fiziniams asmenims „pilkasis importas“, tarkime, iš Kazachstano ar kitos draugiškos Kremliui šalies, nėra iešitis. Juk reikėtų kone pusę Rusijos gyventojų peversti automobilių perpardavinėtojais.
Dar viena įdomi detalė. Nors ES laikoma Rusijai „nedraugiška“ sąjunga, Rusijos muitinė ir mokesčių inspektoriai visus mokesčius už automobilius skaičiuoja eurais.
Sergejus Pigolkinas, internetinio automobilių aukciono įkūrėjas, sako, kad dabar egzistuojantis (tiksliau, vos gyvuojantis) „pilkasis“ automobilių importas sukurs dar blogesnes sąlygas oficialiems prekybos atstovams. Nes dilerio tikslas – parduoti automobilį su kuo didesniu antkainiu. O kur tą antkainį dėsi, kai arba nėra ant ko, arba automobilis neišpasakytai išbrangsta dėl mokesčių.
„Tipinis dileris dabar stengiasi nupirkti automobilį už 2 mln. ir parduoti už 3 mln. rublių, – sako aukciono atstovas. – Antkainiai kyla, nes mažėja automobilių srautas, taigi nelabai lieka iš ko uždirbti. O vienetiniai pardavimai pelno nesukuria“.
Rusai patys sau kiša koją
Tačiau leidinys pateikia ir kitą pavyzdį. Rusijos automobilių pramonę žlugdo automobilių prekybos atstovų (ir gamintojų) noras turėti tokius pat pelnus, kaip iki pradėto karo Ukrainoje. Todėl automobiliai išbrangta ir dėl spekuliacijų. Pavyzdys – kiniškas automobilis „Haval“, kuris surenkamas gamykloje Rusijoje, prie Tulos. Šie krosoveriai skirti ir Kazachstano rinkai. Tačiau, pagaminti Rusijoje ir nuvežti į Kazachstaną, ten jie kainuoja 1 mln. rublių (apie 13 330 Eur) pigiau, nei pačioje Rusijoje!
Tiesa, dalis dilerių, reaguodami į tokią situaciją, bando tuos pačius „Haval“ autovežiais parsivežti į Rusiją atgal. Žinoma, su geru antkainiu. Toks chosas – sunkiai paaiškinamas sveiku protu. Nebent tuo, kad abi šalys priklauso Muitų sąjungai, taigi reeksporto tarpininkams muitų mokėti nereikia.
Todėl reeksportuotas „Haval“ Rusijoje kainuoja apie 2,5 mln., kai atstovybėje, atkeliavęs tiesiai iš gamyklos gerokai trmpesnį kelią – 3 mln. rublių.
Taigi „pilkasis“ importas neefektyvus ir dėl mokesčių, ir dėl tarpininkų godumo. „Avtovzgliad“ pastebi, kad šioje situacijoje išgyvena tik tiek prekybos atstovai, kurie „prisiglaudė“ prie Kinijos gamintojų arba „Avtovaz“. Visi kiti grimzta į dugną ir užsidaro.
Vienintelis šviesos spindulėlis Rusijos automobilių prekeiviams – naujų Kinijos ir Irano įmonių automobilių gamybos perkėlimas į Rusiją. Nes „Avtovaz“ tesugeba pagaminti 400 000 automobilių per metus, kai rinkai reikėtų bent 1,5 mln.
