„Ar gali tarybos narys ar šiaip kažkoks pareigūnas, gyvenantis Laurų g., filmuoti gatvę ir vaikų darželio teritoriją? Aš gyvenu užsienyje, bet neseniai, trumpam grįžusi į Lietuvą, lydėjau anūkę į „Boružėlės“ darželį, veikiantį Laurų g. Lydėdama pastebėjau vaizdo stebėjimo kameras ant prabangaus namo. Tos kameros nukreiptos į darželio teritoriją. Užsienyje tai laikoma dideliu nusikaltimu vaiko atžvilgiu.
Ten dar ir kelio ženklai sustatyti, būtent ties tuo namu su kameromis. Gal galime visi susistatyti ženklus prie savų namų?! Paprastam žmogeliui, ko gero, to nepavyktų padaryti, nes gauti leidimus gali tik koks tarybos narys? Aš suprantu, kad Lietuvoje viskas galima, bet kad filmuotų vaikus darželio teritorijoje...“ – stebėjosi viešai prisistatyti nepanorusi moteris.
Ji teigia bendravusi su kitų vaikų, lankančių tą patį darželį, tėvais. Jie ir pasakė, kad šis asmuo – kažkoks tarybos narys ar pareigūnas. Kameros neva filmuoja tėvelių mašinas, kuriomis atvežami vaikai į darželį.
„Sustoji po ženklu – perduoda jis policijai. Tėveliams skiriamos baudos“, – teigė emigrantė.
Darželio direktorė skundų negavo
Kauno lopšelio-darželio „Boružėlė“, veikiančio priešais minimo Laurų g. gyventojo namus, direktorė Loreta Levanauskienė 15min teigė nepastebėjusi, kad kokios privataus asmens įrengtos vaizdo stebėjimo kameros filmuotų darželio teritoriją. Dėl to ji nesulaukusi ir darželį lankančių vaikų tėvų skundų.
„To asmens vaikas taip pat lanko šį darželį. Ar jis tarybos narys? Tikrai ne. Toje teritorijoje, kurią galimai tos kameros filmuoja, darželinukai nebūna. O dėl kelio ženklų, draudžiančių stovėti ar sustoti, mes tik džiaugiamės, kad atsirado, nes anksčiau maistą atvežusios įmonės transportui būdavo sunku per pristatytas mašinas išsisukti. Juk tolėliau statyti automobilius leidžiama, tik ne ties įvažiavimo vartais. Ruošiame projektą, pagal kurį automobilių stovėjimo aikštelė atsiras darželio teritorijoje“, – paaiškino direktorė.
Gatvėje sutikta vaiką atsiimti atvykusi kaunietė teigė į šias ant privataus namo įrengtas kameras niekad neatkreipusi dėmesio. Dėl to, kad pernai šalia darželio tvoros išdygo stovėti ar sustoti draudžiantys ženklai, iš pradžių jai buvę kiek neįprasta, tačiau teko susitaikyti.
Teigia parašęs apie 40 pareiškimų
15min pavyko pakalbinti ir kelio ženklų Laurų g. atsiradimo iniciatorių bei šių kamerų savininką Mindaugą.
„Gatvė siaura. Atsibodo, kad užstato vartus, grūda tuos automobilius prie tvoros, išvažinėja žaliąją veją, šiukšlininkai prie darželio atliekų konteinerių neprivažiuoja, neišsisukinėja, tad ir kreipiausi į seniūniją dėl kelio ženklų įrengimo. Specialistai iš savivaldybės porą savaičių matavo, žiūrėjo, ir pritarė, kad tai bus teisingas sprendimas. Pernai ir pastatė tuos ženklus. Nė vienas iš pažeidėjų iki tol manęs negirdėdavo, kiek prašydavau neužstatyti“, – teigė jis, patikinęs, kad nėra joks tarybos narys, nedirba ir valstybės tarnyboje – paprastas privatus pilietis.
Mindaugas prisipažino, ne kartą skundęs pažeidėjus policijai – per pusmetį parašęs gal 40 pareiškimų. Nemaža dalis buvo surašyta prieš vieną itin neatsakingą vairuotoją.
„O kameros įrengtos ant namo gal prieš dvejus metus. Juk darželis ir pats filmuoja savo teritoriją. Vieša gatvė, viešas darželis, mano, kaip mokesčių mokėtojo, išlaikomas, tad koks dar pažeidimas? Tik saugiau taip. Nežadu sukiot“, – tvirtai rėžė Mindaugas.
Sulaukė 27 pareiškimų
Pasak Kauno apskrities policijos, kelio ženklai, esantys Kauno Laurų g., yra teisėti ir įtraukti į kelio ženklų registrą 2018 m. gegužę. Gatvių ir kelių ženklinimas sudaromas ir organizuojamas taip, kad sklandžiai ir saugiai vyktų transporto priemonių eismas, būtų galima išvengti eismo įvykių, ar didelių spūsčių, taip pat tam, jog prireikus gyventojams pagalbos, specialiųjų tarnybų transportas galėtų laisvai patekti į reikalingas teritorijas. Sprendimus dėl kelio ženklų ar ženklinimo įrengimo priima Kauno miesto savivaldybės Eismo saugumo komisija.
„2018 metais Kauno Laurų gatvėje registruoti 24 Kelių eismo taisyklių pažeidimai, šiais metais – 3. Daugelis jų susiję su transporto priemonių sustojimu ar stovėjimu, kur tai daryti draudžiama. Administracinių nusižengimų kodekso 417 str. 2 d. už kelio ženklų reikalavimų nesilaikymą numato baudą nuo 30 iki 90 eurų.
Dėl teisės pažeidimų, susijusių su asmens duomenų rinkimu, rekomenduojama kreiptis į Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją, kur nagrinėjami ir priimami sprendimai dėl tokių atvejų“, – 15min informavo Justina Kazragytė, Kauno apskrities policijos atstovė spaudai.
Turi perspėti apie vaizdo kameras
15min žurnalistė pasiteiravo Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos, ar privatus asmuo, įsirengęs vaizdo stebėjimo kameras ant savo gyvenamojo namo, kurios filmuoja ir gatvę bei vaikų darželio teritoriją, nepažeidžia įstatymų.
Inspekcijos teisės skyriaus patarėjos Ramintos Sinkevičiūtės-Šečkuvienės teigimu, pagal susiformavusią teismų praktiką žmonės, vykdydami vaizdo stebėjimą asmeniniais tikslais, tai gali daryti tik savo privačioje teritorijoje.
2018 metais Kauno Laurų gatvėje registruoti 24 Kelių eismo taisyklių pažeidimai, šiais metais – 3.
„Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas (BDAR) – teisės aktas, reguliuojantis asmens duomenų tvarkymą, kurio taikymą prižiūri Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija, netaikomas tuo atveju, jeigu vaizdo stebėjimas vykdomas asmeniniu tikslu. Tačiau tuo atveju, jeigu vaizdo stebėjimas išeina už privačios teritorijos ribų, vaizdo stebėjimą vykdantis asmuo tampa duomenų valdytoju, kurio veiksmams jau bus taikomas BDAR visa apimtimi, taigi privaloma vykdyti visas šiame reglamente duomenų valdytojui numatytas pareigas“, – paaiškino ji.
Pagal BDAR, asmens duomenų tvarkymas (šiuo atveju vaizdo duomenų tvarkymas) laikomas teisėtu tik tuo atveju, jeigu jis atitinka šiame teisės akte įtvirtintus asmens duomenų tvarkymo principus ir yra pagrįstas tam tikromis asmens duomenų tvarkymo sąlygomis. Tuo atveju, jei nėra nė vienos iš BDAR nurodytos asmens duomenų teisėto tvarkymo sąlygos ir teisėto asmens duomenų tvarkymo tikslo, ar toks tvarkymas neatitinka kitų asmens duomenų tvarkymo principų, pavyzdžiui, asmens duomenys yra tokios apimties, kuri nėra būtina siekiamam tikslui, asmens duomenys negali būti tvarkomi.
Kokios tos asmens duomenų teisėto tvarkymo sąlygos? Pvz., asmens sutikimas ar tai, kad duomenis tvarkyti būtina siekiant įvykdyti sutartį, kurios šalis yra duomenų subjektas. Tvarkyti duomenis gali būti būtina, kad būtų įvykdyta duomenų valdytojui taikoma teisinė prievolė, ar siekiant teisėtų duomenų valdytojo arba trečiosios šalies interesų ir pan.
„Asmenys, kurie tvarko vaizdo duomenis, turėtų informuoti apie vykdomą vaizdo stebėjimą bei sudaryti sąlygas asmenims susipažinti detaliau su asmens duomenų tvarkymu, kaip tai numato BDAR“, – paaiškino R.Sinkevičiūtė-Šečkuvienė.
Inspekcijai pranešti nebereikia
Pasak Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos atstovės, nuo 2018 m. gegužės 25 d., kai pradėtas taikyti BDAR, sustabdyta Asmens duomenų valdytojų valstybės registro veikla, todėl inspekcijai apie duomenų tvarkymą pranešti nebereikia.
„Reziumuojant, jei asmuo vykdo vaizdo stebėjimą už savo privačios teritorijos ribų, jis turi laikytis Bendrojo duomenų apsaugos reglamento reikalavimų, taigi turi gebėti įrodyti, kad tokį vaizdo stebėjimą vykdo teisėtai, t. y. kaip minėjau, jį grindžia bent viena teisėto tvarkymo sąlyga, turi teisėtą tikslą ir kt. Visų pirma, jis privalo informuoti apie vykdomą vaizdo stebėjimą, taip pat sudaryti sąlygas žmonėms susipažinti detaliau su asmens duomenų tvarkymu.
Tuo atveju, jei priežiūros institucija atliktų tyrimą, pavyzdžiui, pagal gautą asmens skundą, vaizdo stebėjimą ne savo privačioje teritorijoje vykdantis asmuo privalėtų pateikti visą pirmiau nurodytą dokumentaciją. Nustačius pažeidimų, vaizdo stebėjimą ne savo privačioje teritorijoje vykdančiam asmeniui grėstų sankcijos“, – patikino R.Sinkevičiūtė-Šečkuvienė.
Inspekcija gali teikti nurodymus dėl pažeidimų ištaisymo, skirti įspėjimus, papeikimus, nustatyti laikiną arba galutinį draudimą tvarkyti duomenis ar skirti baudą. BDAR numatyta, kad baudos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios.
Bauda gali siekti iki 2–4 proc. ankstesnių finansinių metų bendros metinės pasaulinės apyvartos, arba iki 10 000 000–20 000 000 eurų. Tai, pasak inspekcijos atstovės, – maksimalios baudos, o žemutinė baudų riba gali būti bet kuri minimali skaitinė išraiška.
