18 hektarų – 4000 automobilių
Apie 18 hektarų užimančiame Kauno automobilių turguje – 30 aikštelių, o jose – apie 4000 parduodamų mašinų. Prekeivius suskaičiuoti sunkiau. O ir visų pardavimų užfiksuoti – neįmanoma.
„Per dieną iš vienos aikštelės parduodama apie 30 automobilių. Tačiau prekyba vyksta ir tarp pačių pardavėjų. Tikslesnė situacija yra tokia: 1000 automobilių, o pardavimų – 2000. Ta pati mašina keliauja iš vienos aikštelės į kitą“, – turgaus vadovas paaiškino, kodėl statistika yra netiksli.
1000 automobilių – 2000 pardavimų. Ta pati mašina keliauja iš vienos aikštelės į kitą.
Anot jo, geras pardavėjas tas, kuris neturi ko parduoti.
„Turguje verslauja ir šeimos. Per 25 metus užaugo net kelios pardavėjų kartos: vaikai perima biznio vadžias iš tėvų. Idealiausiai veikia tokia prekybos schema, kai vienas važiuoja pirkti automobilių, o kitas prekiauja turguje. Šeimyninė ranga“, – patikino V.Naujanis.
Pasak jo, pardavėjai iš socialinio lagerio nieko nelaukia: jei laiku nenuvažiuosi į tašką pasiimti mašinos, tą tašką greitai užgrobia koks serbas ar bulgaras. Todėl veikti keliese – privalumas.
Turgaus vadovas prisiminė 2008-uosius metus, kuomet pardavimai augo kaip ant mielių. Tuomet aikštelėse stovėjo net 9000 transporto priemonių. Likus pusei metų iki muitų įvedimo, kazachai ir baltarusiai pirko mašinas kaip išprotėję.
Techninė apžiūra – kaip priedas
Kauno automobilių turgaus teritorijoje yra muitinės terminalas, „Regitra“. Teikiama galimybė gabenti automobilius geležinkeliu. Tačiau dažnai bėgiais dardėję traukiniai, šiandien stovi vietoje.
„Kazachai bei kirgizai jais automobilius veždavo. Kazachai dingo jau seniai, kirgizai – nuo Naujųjų metų. Kurį laiką jie buvo atradę spragą muituose – pirko žemės ūkio, krovininę techniką. Esame „dėkingi“ ir A.Lukašenkai, kuris Baltarusijos įmonėms uždraudė įsigyti pas mus mašinų. Pirkti baltarusiai gali tik kaip fiziniai asmenys – po vieną ar du automobilius“, – teigė V.Naujanis.
Po tiek pat mašinų dabar perka ir ukrainiečiai. Jų dėmesio centre – pusiau krovininiai automobiliai.
„Priregistruoja kaip kokio lietuviško UAB'o nuosavybę ir veža per sieną su lietuviškais numeriais. Tiesą pasakius, net nuo orų priklauso, kada pirkėjai iš Rytų mus aplanko“, – patikino V.Naujanis.
Nauja automobilių pardavimų srityje yra tai, kad transporto priemonės pradėtos pardavinėti kartu su techninės apžiūros dokumentais.
Anot jo, nauja automobilių pardavimų srityje yra tai, kad transporto priemonės pradėtos pardavinėti kartu su techninės apžiūros dokumentais. Nusiperki, ir iškart gali važiuoti į „Regitrą“.
Užsuka pastaruoju metu į turgų ir juodaodžių. Pardavėjai ėmė vežti jiems automobilius į Belgiją.
„Paklausūs tarp jų, pvz., benzinu varomi „Toyota“ ar brangesni „Land Rover“ automobiliai. Nupirkę Belgijoje, matyt, gabena juos į Afriką“, – spėjo pašnekovas.
Lietuviai perka kainą
Kiekviena markė atranda savo vietą po saule. Štai Italijoje perkami ne itin paklausūs „Volvo“ automobiliai keliauja, o tiksliau – grįžta, į Skandinaviją. Vokietijoje įsigyti „Fiat Uno“ vežami į Italiją. Šioje šalyje „Fiat“ pigiai nenupirksi. Paklaustas, o kokie automobiliai šiuo metu paklausūs Lietuvoje, V.Naujanis negalėjo įvardyti vienos rūšies.
„Lietuviai perka kainą. Vidutiniškai leidžia sau išleisti apie 3000 eurų. Paklausūs išlieka klasikiniai automobiliai: VW, „Audi“, „Toyota“, „Mercedes-Benz“. Kiek žmonių – tiek norų. Pasirinkimas priklauso nuo lyties, išsilavinimo, amžiaus, gyvenimo būdo, gyvenamosios vietos. Štai žmogui iš provincijos sunkiai įpirši mašiną su automatine pavarų dėže. Jie įsitikinę, kad užklimps kur ir neišvažiuos“, – atskleidė tendencijas V.Naujanis.
Pasak jo, prieš kokius 7 metus netgi „Audi A4“ su automatine pavarų dėže turguje ilgai prastovėdavo. Pardavėjai būdavo priversti automatiką pakeisti į mechaniką. Tik tuomet parduodavo.
Žmogui iš provincijos sunkiai įpirši mašiną su automatine pavarų dėže. Jie įsitikinę, kad užklimps kur ir neišvažiuos.
„Su automatine pavarų dėže parduodamos tik mažos mašinos arba limuzinai. Einamas prekes lietuviai perka su mechanine pavarų dėže. Automatikos nebijo tik jaunimas“, – patikino pašnekovas.
Dauguma moterų vis dar perka tai, kas joms gražu, o jaunuoliai nepraeina pro BMW.
„Tėvas perša kokią patikimą „Volvo“, o jis net seiles ryja žiūrėdamas į BMW“, – jaunuolių apsipirkimo įpročius įvardijo V.Naujanis.
Brangiausias šiuo metu Kauno automobilių turguje parduodamas automobilis, pvz., „Volvo“ ar „Mercedes-Benz“, atsieis apie 20 tūkst. eurų. Pigiausias – apie 1000 eurų.
„Senų ir pigių lietuviai nebeperka. Juos išpirko tadžikai“, – patikino turgaus vadovas.
Tačiau nepaklausios, anot jo, yra ir brangios mašinos. Pardavėjai jų tiesiog neveža. O tie, kurie surizikuoja, vėliau jas gabena atgal į Vakarus.
Mašinų pardavimus stebi ir vagys
V.Naujanio teigimu, ne turgaus preke dabar laikomi ir motociklai.
„Šiandien turgų aplenkia ir dideli krovininiai automobiliai. Jie parduodami internetu. Retos pas mus ir vogtos mašinos. Automobilių su perkaltais numeriais pardavėjai turgaus bijo – daug vaizdo stebėjimo kamerų“, – to, ko nerasi jo valdomos įmonės teritorijoje, išvardijo V.Naujanis.
Tačiau automobilių mados neretai diktuoja ir tai, kokios bus paklausios vogtos detalės. Pavyzdžiui, vagystes skatina iš JAV pargabentos mašinos: amerikietiškas radijas neveikia Europoje, todėl vagys nusitaiko į magnetolas. Šiuo metu ant bangos – veidrodėlių ar jų stikliukų vagystės.
O kaip dėl prancūziškų automobilių? Ar jie vis dar nepatinka lietuviams?
„Jaunimas nesibaimina pirkti ir prancūzų pagamintos prekės. Štai kirgizai, kazachai niekada jų neįsigydavo. Jų perkamų prekių diapazonas – itin siauras. Įtikdavo, pvz., „Opel Astra“, kurią lengviau būdavo jiems išvežti ir parduoti“, – patikino pašnekovas.
Apie prancūziškus automobilius jis turi savo nuomonę: nesvarbu, kur jis pagamintas, svarbu, kiek kilometrų nuvažiavęs. Viršijęs 150 tūkst. km kelia įtarimą bet kuris.
Nesvarbu, kur automobilis pagamintas, svarbu, kiek kilometrų nuvažiavęs. Viršijęs 150 tūkst. km kelia įtarimą bet kuris.
„Juk prancūzų fabrikai neužsidaro. Kažkas vis vien perka jų automobilius. Beveik kiekviena nauja mašina, net ir pagaminta Prancūzijoje, yra gera. Skirtumai išryškėja vėliau“, – teigė V.Naujanis.
Jis atskleidė, kad prancūzai yra gavę melagių etiketę. Prieš trejetą metų ritosi vogtų mašinų iš Prancūzijos banga. Prancūzas pameluodavo, parduodavo, o po savaitės pranešdavo apie dingusį turtą.
Dyzelis nurungia benziną
Turguje lyderiauja dyzelinu varomos mašinos. Anot V.Naujanio, aukcionuose dyzelinių bei benzininių automobilių santykis lygus 1000/200. Tačiau pardavimai priklauso nuo to, iš kokios šalies yra pirkėjas. Kirgizai pirko benzinines mašinas, nes pas juos pigus benzinas bei kalnuoti keliai.
„Vokietis žino: jei važiuos tik į parduotuvę ir atgal, pirks benzininę mašiną. Dyzelinu varomi automobiliai dažniausiai būna pravažiavę daugiau kilometrų. Tad ir aš patarčiau: jei žadate važinėtis nedaug – pirkite benzininę mašiną“, – patarimą mestelėjo turgaus vadovas, pats vairuojantis „VW Touareg“, priklausiusį vienos bankrutuojančios Kauno įmonės administracijai.
Atvažiuoja su „Versace“ kostiumais, lakuotais batais, nusiperka vieną automobilį, pasivažinėja po Europą, „apsišviečia radaruose“ ir po mėnesio grįžta parduoti.
Prieš atsisveikindamas jis užsiminė ir apie dar vieną egzotišką turgaus pirkėją – romus. Anot V.Naujanio, didelės finansinės naudos jie neatneša. Atvažiuoja su „Versace“ kostiumais, lakuotais batais, nusiperka vieną automobilį, pasivažinėja po Europą, „apsišviečia radaruose“ ir po mėnesio grįžta parduoti. Turgaus vadovas spėja, jog keliaudami jie ką pardavinėja.
„Ne vienas pas mus vaikšto su peiliais, skutimosi reikmenimis. Bando parduoti. Vasarą šeimomis atvažiuoja turgaus tualete drabužius išsiskalbti ir pakelia sparnus į Latviją“, – teigė pašnekovas.
Turguje teikiamos ir draudimo, sutarčių įforminimo, maitinimo paslaugos. Draudimo bendrovių atstovų liko tik penki. Užsidarė ir keletą metų iki tol veikusi kirgizų kavinė „Halal“. Pasirodo, bankrotą lėmė ne tik tautiečių pirkėjų sumažėjimas, bet ir tai, kad, pasak V.Naujanio, savininkas kirgizas buvo pagautas nelegaliai gabenantis per sieną vietnamiečius.
Latviai vaišina balzamu
Šeštadieniniame turguje pirkėjų gausos nebuvo. Didžioji dalis jų kalbėjo latviškai ar lenkiškai. Nuo kavinės sklido kepamo armėniško šašlyko kvapas, pardavėjai vaišinosi stipresniu gėrimu ar kava. Tarp mašinų pravinguriavo romas, siūlydamas apkalbėtas prekes: „Peilius, kam peilius?“.
Įsigijęs automobilį, lietuvis paskambins nebent iškoneveikti. O štai latviai dėkoja ir net Rygos balzamo atveža, – teigė pardavėjas.
Dauguma pakalbintų automobilių pardavėjų buvo nusiteikę linksmai. Vienas jų demonstravo didžiulį ryšulį raktų bei gyrė dovanų atvežančius pirkėjus iš Latvijos.
„Įsigijęs automobilį, lietuvis paskambins nebent iškoneveikti. O štai latviai dėkoja ir net Rygos balzamo atveža“, – pritarė ir kitas pardavėjas, prisipažinęs, jog per savaitę pardavė tik vieną mašiną.
Pasak jo, gana populiarūs išlieka „Toyota Corolla“ automobiliai.
„Sunkiau mums būna tik vasaros pabaigoje, kai užsieniečiai atostogauja. Mėnesiui užsidaro jų garažai. Ir sausio 1-ąją, kai paaiškėja, kokia nauja valstybė įstojo į ES. Tuo metu išleidžiami ir nauji įstatymai“, – patikino pardavėjas.
Jo bičiulis, pasak kurio, populiaru tai, kas pigu, pasidžiaugė išpardavęs beveik visus automobilius.
„Štai, gyvenam kaip tremtyje. Šąlam. Lenkiam galvas klientui“, – teigė dar vienas pardavėjas.
Čia pat sutiktas į mašinas besidairantis Nerijus tikino beieškąs „Mercedes-Benz“ už 3500 eurų.
„Kodėl merso? Draugai turi, giria, todėl ir aš užsimaniau“, – paaiškino pirkėjas.
Pirkėjai reikalauja naujo už dyką
20 metų pardavėju turguje dirbančio Petro darbo vietoje – 30 automobilių. Vyras prisipažino, per mėnesį sumokantis 1000 eurų už aikštelės nuomą. Mums bekalbant, į jo kambarėlį pasišildyti sugužėjo keletas kolegų.
„Dar ir namuko išlaikymas kainuoja. Sunkus šis darbas. Nestovi su cigaru dantyse, gėrimu rankose ir blevyzgų klientams nepasakoji. Nėra jokios romantikos. Sūnus norėjo eiti mano pėdomis, atkalbėjau. Tik tokie seniai kaip aš čia vargti gali“, – įsitikinęs Petras.
Anot jo, pasiūla automobilių šiuo metu yra didelė. Trūksta pirkėjų. Jų apsilankymui turguje dažnai trukdo ir šventės. Štai vasario vidury pajūryje vykusi stintų šventė ištuštino Kauno turgų visiškai.
„Siūlom tai, ko liaudis reikalauja. Bet kad dažnas į turgų užsuka kupinas tarsi erotinių fantazijų. Tokių sunkiai įgyvendinamų. Vienam vilniečiui aiškinau: „Tai tas pats, kad aš tavęs prašyčiau surasti suremontuotą butą Gedimino prospekte už 5000 eurų. Jei rasi, pagalvosiu dar, ar pirkti“. Manau, suprato, ką norėjau pasakyti. Daugelis nori gėrio už dyką“, – piktinosi Petras.
Visi pakalbinti pardavėjai pritarė, jog turguje šiomis dienomis sukiojasi daug latvių bei lenkų. Pirkėjai iš Lenkijos bei Estijos mėgsta naujesnes mašinas, o latviai nebijo įsigyti egzotikos. Jų pasirinkimas – platus. Ieško kaimynai ir sportinių automobilių su galingais varikliais.