Prieš trejus metus įsigytą automobilį K.Juknevičius restauravo. 46-us metus „važiuojantis“ automobilis pradėjo naują gyvenimą. Senolis atrodo taip, tartum ką tik išvažiavęs pro gamyklos vartus.
„Tokio automobilio norėjau jau seniai. Svajonę įgyvendinti pavyko prieš trejus metus, kai aptikau parduodamo automobilio skelbimą, – istorijos pradžią atskleidžia Kęstutis. – Tuometis automobilio savininkas buvo nusipirkęs šią mašiną restauravimui, bet to padaryt taip ir neprisiruošė. „Mercedesas“ keletą metų stovėjo lauke, per tą laiką spėjo ir į žemę susmegti“.
Parduodamas automobilis buvo nusidėvėjęs, tačiau jame niekas nebuvo sulaužyta, nudraskyta, likusios originalios detalės. Vienintelis trūkumas buvo tas, kad apžiūrint „Mercedesą“ jis neužsikūrė. K.Juknevičius susitarė su pardavėju, kad derybas dėl automobilio pratęs tuomet, kai šis bus užkurtas.
„Maždaug po mėnesio paskambinau pardavėjui pasiteirauti, ar pavyko užvesti mašiną. O šis net neklausiamas pasakė, kad galutinė kaina 1500 eurų, nors buvau pasiryžęs mokėti 2000 eurų.
Maža to, automobilį pardavėjas pats atvežė į Kauną, nes turėjo specialią priekabą, skirtą mašinų transportavimui. Pagalvojau, kad gal pardavėjas mane sumaišė su kuo nors kitu, todėl pasakė mažesnę kainą, nors apie ją nebuvom dar visai šnekėję, galima sakyt, pasisekė, kad pavyko sutaupyti“, – neslėpė Kęstutis.
Parsivežus mašiną jos salone buvo aptikta įvairios vieno Prancūzijos viešbučio atributikos. Kęstutis išsiaiškino, kad mašina buvo vežiojami to viešbučio klientai.
Restauravimas prasidėjo nuo visiško mašinos išardymo. Buvo sudarytas sąrašas detalių, kurias reikėtų keisti. Kėbului taip pat reikėjo nemažų investicijų, sparnai vietomis buvo surūdiję kiaurai.
Dalį detalių teko siųstis iš užsienio, tačiau nemažai jų pavyko įsigyti ir Lietuvoje, pas įgaliotus „Mercedes-Benz“ atstovus.
Automobilio restauravimo darbai truko pustrečių metų. Per tą laiką atnaujinta viskas – salonas, kėbulas, apdailos detalės.
Dideliais privalumais 46 metų senumo „Mercedesas“ nepasižymi, čia nėra nei oro kondicionieriaus, nei elektrinių langų pakėliklių, tačiau yra nepriklausoma galinė pakaba.
Nors automobilis ir senas, bet yra ir naujų technologijų – sumontuota audio sistema, kuri yra paslėpta, plika akimi jos nematyti, magnetola taip pat šiuolaikiška, tačiau atrodo kaip tų laikų radijo imtuvas.
„Skelbimuose galima rasti tokio modelio „Mercedesų“, tačiau restauruoto sutikti dar neteko. Gali būti, kad jis toks vienintelis Lietuvoje, – sakė Kęstutis. Su metais ši mašina nebepinga, o brangsta.“
Pirmasis K.Juknevičiaus automobilis buvo „Audi“, vėliau vyras įsigijo savo pirmąjį „Mercedes-Benz“, nuo to laiko į kitas automobilių markes nesižvalgė. Laimės tuzinas vyrui yra sėkmės ženklas, seniausias ir tuo pačiu naujausias pirkinys yra tryliktas vyro „Mercedesas“.
„Sykį teko pavežti bendradarbio vestuvių svečius, tai stovint Rotušės aikštėje prie automobilio stojo fotografuotis ypač daug turistų“, – šypsenos neslepia Kęstutis.
Artimiausiu metu vyras ketina dalyvauti senų automobilių suvažiavimuose, pakeliauti restauruotu „Mercedesu“ po Lietuvą.
„Kodėl „Mercedes“ – paaiškinti negaliu, tiesiog traukia prie šios markės. Esu prijaučiantis „žvaigždei“, prieš dvejus metus lankiausi „Mercedes“ muziejuje, paliko labai didelį įspūdį, galėčiau jame gyventi“, – besišypsodamas pokalbį baigia Kęstutis.
„Mercedes-Benz 220“ buvo gaminami 1968-1973 metais, automobilį varė 2,2 litrų darbinio tūrio benzininiai varikliai, išvystantys 77 kilovatų galią.
